Menu
 
 

Ugdyti kūrybiškumą kartu

2016 12 30  18:07  |  Pokalbiai

Ū ilgoji - SwO magazine

Nuotraukos – Nerijaus Kuzmicko

Įkvepiantis, stilingas ir modernus. Taip būtų galima apibūdinti tinklaraštį „Ū ilgoji“, kuriame jo įkūrėja Aistė Jūrė dalijasi patarimais ir pastebėjimais apie modernų požiūrį į tėvystę ir dizaino aspektus, skirtus vaikų tobulėjimui bei kūrybiškumui skatinti. Tinklaraštis buvo pripažintas LOGIN 2016 metų apdovanojimuose, ir tikrai galime teigti, jog išsiskiria savo koncepcija bei stiliumi. Tai tarsi durys į pasaulį, kuriame į tėvystės sąvoką įeina kūryba, motyvacija ir noras būti kitokiems. Tačiau viskas tuo nesibaigia, pakalbinome Aistę apie veiklos pradžią ir jos tolimesnius planus.

Aiste, kaip kilo mintis sukurti „Ū ilgoji“ tinklaraštį, koks yra pagrindinis šios idėjos tikslas?

Ūla mano gyvenime atsirado visai anksti, kai buvau 24-erių. Kai neturi vaikų, visi vaikiški reikalai atrodo gana atstumiantys. Nors mažiesiems žmonėms jaučiau stiprią simpatiją, tačiau jų pasaulio atributai atrodė visiškai ne mano skonio. Tapus mama, laukė dar vienas iššūkis – naujo identiteto paieškos. Komentarų rekordus renkantys straipsniai, kuriuose engiamos vaikocentriškos mamytės – tam visai nepadėjo. Kaip ir bevaikių pažįstamų atsisveikinimai, tokie gilūs ir užjaučiantys, tarsi ruoščiausi amžinai kelionei į Buities ašigalį.

Mano pačios artimoje aplinkoje sektinų tėvystės pavyzdžių irgi buvo nedaug. Įlindau į nelietuvišką internetą ir ten radau tai, kas pamažu virto į šiuolaikinės mamos paveikslą. Pradėjau internetu siųstis drabužėlius, žaislus, knygas ir kolekcionuoti informaciją apie įdomias mamas bei jų požiūrį į vaikų auginimą, arba geriau – gyvenimą su vaikais. Galiausiai, natūraliai užsimaniau sudėti viską į vieną vietą.

2016 metais „Ū ilgoji“ laimėjo LOGIN geriausio tinklaraščio apdovanojimą. Ką tau pačiai reiškia toks įvertinimas?

Ironiška, jog visuomenėje, kuri demonstruoja nepasitenkinimą mamomis, postinančiomis savo vaikų nuotraukas, geriausiu pripažįstamas tinklaraštis, kuris būtent tuo ir užsiima. Tai geras ženklas, kad judama kryptimi, kuri yra priešinga tėvų stigmatizavimui. Dabar gi dar visai dažnai mama nurašoma kaip nuobodyla, jei pasirenka būti namų moterimi, o kai išeina į viešas vietas, į ją sminga piktas žvilgsnis dėl to, kad 3-ejų metų vaikas nesielgia paklusniai kaip šiaurės korėjietis.

Mano laimės hormonų padvigubėja, kai sužinau, jog „Ū ilgąją“ mėgsta ne tik žmonės su vaikais, bet ir jų neturintys. Tai reiškia daugiau tolerancijos ir pozityvumo tiek pasiryžusių tėvystei, tiek pačių vaikų atžvilgiu.

Ū ilgoji - SwO magazine

Socialinė medija, asmeninio gyvenimo dalijimasis yra neatsiejama šių dienų dalis tiems, kurie turi savo tinklalapį. Kokia tavo nuomonė apie šiandienos situaciją, kuomet visų gyvenimą galima atrasti „Instagram“, „Facebook“, „Snapchat“ paskyrose? Ką tai suteikia patiems kūrėjams?

Socialinė medija yra neatsiejama gyvenimo dalis daugeliui, ne tik tiems, kurie turi savo tinklalapį. O jausmas, kad visų gyvenimą gali patikrinti jų socialinėse paskyrose – daugiasluoksnė iliuzija. Kiekvienas pasirenka, kiek jis nori būti atviras ir kokiu kampu tas atvirumo momentas bus užfiksuotas. Manau, kad tai dažniau gerai, nei blogai. Tai sukelia žmonėms aš ne vienas toks jausmą, padeda plisti idėjoms ir stipriau save išreikšti.

Tavo tinklaraštyje galima atrasti temų, kurios padeda ugdyti vaikų ir tėvų kūrybiškumą. Kokios temos yra aktualiausios, kurios labiausiai domina tavo auditoriją?

Netgi tėvų kūrybiškumui skiriu daugiau dėmesio. Nes kokie esame mes, tokie mokosi būti ir mūsų vaikai. Jei patys kertame picą, o vaikams siūlome brokolius – viso gero sveikos mitybos pagrindams. Jei suklydę vaiko neatsiprašome, kodėl tuomet vaiką verčiame atgailauti? Jei vietoj įdomios šeimyninės veiklos, palinkstame prie kompiuterio, tai ir vaikai supranta tai kaip geriausią laiko praleidimo būdą.

Per kūrybiškus žaidimus ir užsiėmimus vaikams galime papasakoti daug vertingų dalykų apie pasaulį, padiktuoti elgesio modelius ir problemų sprendimo būdus. Galų gale, labai smagiai kartu praleisti laiką.

Kokie planai, projektai sukasi tavo galvoje šiuo metu?

Šiuo metu ant liežuvio galo toks planas – užsienyje išleistų pačių įdomiausių vaikiškų knygų prenumerata. Kadangi pati Ūlos lentynose kolekcionuoju knygas iš viso pasaulio, kurias arba siunčiuosi paštu, arba po kelis vienetus visuomet parsivežu iš kelionių, svarstau, ar būtų tėvams įdomu užsisakyti tokią prenumeratą: sumokėję už ją fiksuotą sumą, kas mėnesį gautų po naują mano išrinktą ir patikrintą vaikišką knygą – iliustruotą žymių menininkų, gavusią tarptautinių apdovanojimų ar, pavyzdžiui, interaktyvią. Jei gaučiau bent keliolika „taip“ iš norinčių, galbūt sparčiau imčiausi įgyvendinimo.

Kokias tendencijas pastebi šiandien virtualioje erdvėje?

Didžioji tendencija – visko supanašėjimas. Pavyzdžiui, „Instagram“ paskyroje seku nemažai mamų iš viso pasaulio. Kad ir kokios šarmingos asmenybės bebūtų, ar gyvena Švedijoje, Australijoje, ar Japonijoje, jų namai, vaikų apranga ir žaislai – beveik identiški. Kaip ir rakursai, kuriais tuos namus, vaikus ir žaislus fiksuoja. Tad svarbiausiu tampa unikalumo klausimas.

Iš kur semiesi įkvėpimo savo kūrybai, darbams?

Ū ilgoji

Iš visko, kas kelia smalsumą. Šiuo metu žvilgsnį esu sufokusavusi į: duetą „Easter“ iš Berlyno, kurių dainų žodžius skaitau kaip trasho poeziją, Liudo Parulskio fotomontažus – barokinius elementus, įterptus sovietinio palikimo architektūroje, dokumentinius filmus apie gamtą ir sekso edukaciją įvairiais laikmečiais bei Zadie Smith personą, kurios naujausią knygą „Swing Time“ kaip tik gavau Kalėdoms.

Ar prieš kuriant savo tinklaraštį nebuvo dvejonių dėl savo gyvenimo momentų dalijimosi su visuomene? Daugumai dar ir šiandien socialinė medija yra gana patraukli, tačiau kiek gąsdinanti erdvė, kurioje neretai galima sulaukti ir neigiamų komentarų, kritikos.

Visų pirma, aš pati sau pažadėjau skleisti pozityvą. Ne heitinti, o rašyti apie tai, kas kelia antakius. Natūralu, kad toks nusistatymas traukia pozityviai nusiteikusius žmones. Tačiau neigiamų, įžeidžiančių ir neapykantą skatinančių komentarų, ne tos gerosios kritikos tema man atrodo labai aktuali.

Ū ilgoji - SwO magazine

Ar pati turi savo mėgstamiausių tinklalapių, blogų sąrašą, kurie tave skatina toliau rašyti?

Turiu keletą mėgstamų, tačiau nepasakyčiau, jog jie būtų skatinimo rašyti piliulė. Dažniau rašymo įkvėpimo gaunu skaitydama iš popieriaus. Trumpais skaitymo malonumais lepina žurnalai, bet mielai leidžiuosi ir į ilgus, knyginius santykius.

Ką Naujųjų metų proga palinkėtum savo tinklaraščio skaitytojams?

Būti šiek tiek mažiau perfekcionistais.


Komentuok:




*



Reklama