Šiuolaikinis menas, literatūra, istorija ir kolektyvinė atmintis susipina dviejuose skirtinguose, tačiau giliai vienas kitą papildančiuose vizualiniuose pasakojimuose, kurie šią vasarą kviečia lankytojus į Pamario galeriją Juodkrantėje. Birželio 13 d., penktadienį, 18 val. čia atidarytos dvi parodos: žymaus grafiko Šarūno Leonavičiaus retrospektyva „Daugiasluoksnis būties pasaulis“ bei audiovizualinis Ignės Narbutaitės ir Ievos Kotrynos Ski projektas „Preilos projektas“. Kartu jos kuria gyvą Kuršių nerijos žemėlapį – mentalinį, istorinį, emocinį.
Kuratorės menotyrininkės Algės Gudaitytės kuruojama paroda „Daugiasluoksnis būties pasaulis“ atveria turtingą ir savitą vieno iš iškiliausių šiuolaikinės lietuvių grafikos kūrėjų – Šarūno Leonavičiaus (g. 1960) – kūrybos visatą. Tai nėra vien retrospektyva: tai – savotiška vizuali teologija, kur susilieja mitas, literatūra, religija ir architektūrinis tikslumas.
Leonavičiaus darbai, sukurti pagal Gintaro Beresnevičiaus „Lietuvių religiją ir mitologiją“ ar Kristijono Donelaičio „Metus“, žavi ne tik siužetiniu daugiasluoksniškumu, bet ir techniniu meistriškumu, kuris, pasak Pamario galerijos direktorės Skaistės Marčienės, artimas architektūriniams brėžiniams – bet kartu alsuoja metafizine įtampa.
„Subtilus, detalių prisodrintas Šarūno Leonavičiaus kūrybos pasaulis lankytojus stebins turtingais vizualiais pasakojimais, besiskleidžiančiais tarp istorijos, mitologijos, religijos, literatūros ir siurrealistinės vaizduotės“, – pastebi Skaistė Marčienė.
Šioje grafikos kalboje kūnai jungiasi su augalais, gyvūnais, ornamentais, istorinių raštų nuotrupomis. Tai tarsi dialogas tarp senojo pasaulio – sakralinio ir folklorinio – ir šiuolaikinės kultūros, kuri vis dar ieško dvasinių atramos taškų.
Antroji paroda – „Preilos projektas“ – įžengia į kitą teritoriją: jautresnę, efemerišką, melancholišką. Jaunosios kartos menininkių Ignės Narbutaitės ir Ievos Kotrynos Ski audiovizualinis pasakojimas sujungia dokumentiką, atmintį ir vaizduotę į daugiasluoksnę instaliaciją, kuri kviečia permąstyti, kas yra mitas mūsų dabartyje.
1998 metais Preiloje vykusios Gintaro kambario paieškos – absurdiškas ir kartu žavus kurortinio gyvenimo nuotykis – šioje instaliacijoje tampa pretekstu narplioti vaikystės atmintį, susidūrimą su paslaptimi ir kolektyvinės sąmonės sluoksnius. Visa tai supinama su šiuolaikiniu Kuršių nerijos peizažu – lėtu, tylos alsuojančiu, pripildytu saulės šviesos ir atostogų tingulio.
Parodos kuratorius Paulius Andriuškevičius akcentuoja šios parodos emocinį kodą – tai ne dokumentas, o refleksija, sapno prisiminimas, kuriame mitas tampa ne mistiniu artefaktu, o jausena: „Preilos projektas kalba apie kolektyvinėje atmintyje išlikusį kuriozišką momentą, kuris primena sapną. Kaip 1998 m. Preilos lobio paieškos matomos šiandien dviejų jaunų menininkių akimis?“ – kelia klausimą kuratorius. – „Paroda siekia paveikti žiūrovus, gyvenančius ar leidžiančius atostogas Kuršių nerijoje, ir sukurti šiuolaikinio meno precedentą šalies periferijoje.“
Projekto idėja gimė 2022 m. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos rezidencijoje, o pirmasis jo pristatymas įvyko Preiloje 2024 m. Baigiamasis rodymas Juodkrantėje – tai simbolinis ciklo užbaigimas, sugrįžimas į pradžios tašką.
Dvi šios parodos – tarsi dvi Kuršių nerijos pusės. Viena jų žvelgia į mitą iš viršaus, iš laikmečių sandūros, kita – panardina į atminties mikroistorijas, sapniškus šešėlius, kuriuos palieka kolektyviniai išgyvenimai. Abi jos sukuria kultūrinę įtampą, įžiebia gyvą pokalbį apie tai, ką reiškia būti čia – šiame krašte, šiame laike.
Parodos veiks iki rugsėjo 28 d., Pamario galerijoje, adresu L. Rėzos g. 3, Juodkrantė, Neringa.
Parodų organizatorius – LNDM Pamario galerija
Rėmėjai – Neringos savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Partneriai – Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, rezidencija „Namas“