Nuotrauka – Ernest Stuart (c) Mary Halvorson, CANIS MAJOR
Artėjantis 25-asis tarptautinis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ žada džiazo mėgėjams neįprastų patirčių, istorinių pažinčių ir netgi žvaigždynų įkvėptų muzikos projektų.
Astronomo vizijų įkvėpti
Gegužės 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) festivalio publika galės klausytis muzikos taip, lyg žvelgtų į naktinį dangų – atidžiai ir atsiribojusi nuo kasdienybės.
Čia koncertuos duetas iš Jungtinės Karalystės „Vega Trails“. Projekto sielai kontrabosininkui ir kompozitoriui Milo Fitzpatrickui „Vega Trails“ – tai erdvė, kur melodija – tik krypties nuojauta, ritmas – kvėpavimas. Vilniaus koncerte šią subtilią garsinę architektūrą kartu su M. Fitzpatricku plėtos multiinstrumentininkas Jackas Wyllie, kurio saksofonas elektroniniais efektais kurs atmosferinius šešėlius laike ir erdvėje. Abu muzikantai jau lankėsi „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje 2019 m. su grupe „Portico Quartet“.
Pavadinimą „Vega Trails“ menininkai pasiskolino iš amerikiečių astronomo ir rašytojo Carlo Sagano 1985 m. romano „Kontaktas“ (pagal jį lietuvių kilmės režisierius Roberto Zemeckis 1997 m. sukūrė filmą). Šios knygos pagrindinė veikėja ieško nežemiškos gyvybės įrodymų ir geba atpažinti ženklus, kurių daugelis nepastebi. M. Fitzpatrickas ją primena, leisdamas klausytojams išgirsti „signalus“, kuriuos dažnas praleistų, atverdamas muzika beribę įkvėpimo erdvę tiems, kurie pasiryžta kantriai klausyti ir stebėti.
Duetas tarsi kelia sau iššūkį: kiek mažai reikia pasakyti, kad pasakytum pakankamai. „Vega Trails“ muzikoje tyla – ne pauzės, ji veikia garsą, kaip garsas veikia tylą. Tai ypač juntama gyvame atlikime. „Vega Trails“ muzika nėra baigtinis pasakojimas – tai atviras procesas, paliekantis daug erdvės klausytojų mintims.
Nuotrauka – JAW family (c) Tom Skinner
Geniali gitaros kodų laužytoja
Tą patį vakarą „Vilnius Mama Jazz“ publikos laukia išskirtinė galimybė susipažinti su pirmą kartą atvykstančios į Lietuvą legendinės JAV gitaristės ir kompozitorės Mary Halvorson kūryba bei naujausia jos grupe „Canis Major“, šį pavasarį rengiančia savo pirmąsias gastroles JAV ir Europoje.
Ši menininkė įtakingo džiazo žurnalo „DownBeat“ kritikų apklausose pastaruosius devynerius metus iš eilės renkama Metų gitariste. Išskirtinis Mary braižas ir novatoriškas požiūris į savo instrumentą pelnė jai daugybę apdovanojimų. Pasak „DownBeat“, ji nesileidžia būti apibrėžiama ir juo labiau – varžoma: nuolat laužo kūrybos stereotipus, todėl vis sunkiau nusakyti jos muzikos poveikį žodžiais. Nors groja gitara, unikalus jos stilius reikalauja pamiršti visa, ką žinojome apie šį instrumentą.
Halvorson yra puikus pavyzdys, kad džiazas, kadaise tapatintas su muzikos standartais ir tradicijomis, šiandien gali apimti visą pažangią muziką. Ši virtuozė groja ypatingos konstrukcijos gitara, prijungta prie „delay“ pedalo, ribiniu stiliumi, migruodama tarp praeities ir ateities, akustinio ir elektrinio garso.
Mary talentai subūrė aplink ją visą plejadą įdomiausių dabarties improvizuotojų. Ji įrašė duetų albumus su Billu Frisellu, Johnu Dieterichu bei pianiste Sylvie Courvoisier, dirbo su „ Vilnius Mama Jazz“ scenoje jau pasirodžiusiais korifėjais Anthony Braxtonu, Billu Frisellu, Myra Melford ir su tais, kuriuos festivalis dar svajoja pristatyti savo programoje: Timu Berne, Tayloru Ho Bynumu, Trevoru Dunnu, Ingrid Laubrock, Jasonu Moranu, Joe Morrisu, Tomu Rainey, Jessica Pavone, Tomeka Reid, Marcu Ribout, Chesu Smithu, Johnu Zornu.
Muzikavimą su grupe „Canis Major“ gitaristė vadina ypatinga pradžia. „Seniai vadovavau nedidelei sudėčiai. Mėgaujuosi sąveika, intensyvumu ir gelme, kuriuos ši grupė suteikia mano muzikai“, – teigė „Canis Major“ lyderė.
Beje, grupė pavadinta „Didžiojo šuns“ žvaigždyno vardu. Joje groja Dave’as Adewumi (trimitas), Henris Fraseris (bosas) ir Tomas Fujiwara (būgnai).
Aukštos kvalifikacijos muzikantės, kompozitorės ir improvizuotojos M. Halvorson kūryba yra drąsi, laisva, spontaniška, bet tuo pačiu ir tikslinga, sudėtinga, rafinuota, reikalaujanti sutelkti dėmesį ir į atlikimą, ir į kompoziciją.
Ši menininkė žvelgia į ateitį, ir būtent tai jai leidžia išlikti džiazo pasaulio viršūnėje. Sunku būtų įvardinti kitą praeities ar dabarties menininką, taip atsidėjusį naujoms idėjoms kaip ji. Dabar ir Lietuvos publika galės tuo įsitikinti.
Nuotrauka – Kela Coto (c) Vega Trails
Žvilgsnis į gyvenimo kaleidoskopą
Gegužės 23 d. į festivalio sceną LNDT sugrįš vienas ryškiausių Londono džiazo veidų, 2015 m. čia koncertavusios grupės „Sons of Kemet“ vienas įkūrėjų, būgnininkas ir kompozitorius Tomas Skinneris.
Tai itin vertinamas žinomų elektroninės muzikos prodiuserių ir ritmikos meistrų menininkas, nuolat plečiantis savo netradicinių kūrybos paieškų lauką.
Pastaraisiais metais Tomas tapo dar ir kylančia eksperimentinio roko žvaigžde, mat kartu su grupės „Radiohead“ nariais Thomu Yorke’u ir Jonny’iu Greenwoodu įkūrė artroko ir postpanko kolektyvą „The Smile“ ir išleido su juo didelio atgarsio sulaukusį debiutinį albumą „A Light for Attracting Attention“. Įrašuose dalyvavo būrys britų džiazo pažibų, tarp jų – „Vilnius Mama Jazz“ scenoje koncertavusių kūrėjų.
2022 m. T. Skinneris kaip lyderis įsiamžino žvaigždžių kvinteto (be jo, grojo Kareemas Dayesas, Nubya Garcia, Tomas Herbertas, Shabaka Hutchingsas) debiutiniame albume „Voices of Bishara“. O šių metų „Vilnius Mama Jazz“ festivalyje jis pristatys savo naujausią, pernai išleistą albumą „Kaleidoscopic Visions“, kupiną prisiminimų apie brangius žmones, naujus ir senus herojus, apmąstantį nueitą kelią.
Pasirodymui Vilniuje T. Skinneris subūrė labai spalvingą komandą. Violončelininkė Francesca Ter-Berg yra daugybę apdovanojimų pelniusio styginių dueto „Fran & Flora“ narė, garsėjanti unikaliu muzikavimo stiliumi. Hipnotizuojanti novatorė saksofonininkė Chelsea Carmichael yra dirbusi su „Vilnius Mama Jazz“ publikai žinomais „SEED Ensemble“ ir tūbininku Theonu Crossu. Kontrabosininkas Tomas Herbertas yra bendradarbiavęs su įvairių žanrų garsenybėmis – nuo Adele‘s ir Davido Gilmouro iki Paulo Motiano ir Yoko Ono.
Saksofonininkas Robertas Stillmanas pastaraisiais metais intensyviai gastroliavo ir įrašinėjo muziką su grupe „The Smile“. Jis taip pat buvo Thomo Yorke‘o filmo „Confidenza“ garso takelio grupės lyderis. Pasak amerikiečių internetinis muzikos žurnalo „Pitchfork“, R. Stillmanas sukuria tokį grupės skambesį, kurio kiekvienas viražas priverčia suklusti.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
