Nuotrauka – Visvaldas Morkevičius (c)
Baroko opera šiandien vis dažniau palieka muziejinio žanro ribas ir tampa gyva, šiuolaikiškai interpretuojama scenos meno forma. Ji perskaitoma iš naujo kaip jautri ir aktuali žmogaus emocijų raiška, gebanti kalbėti apie meilę, geismą, pavydą ir trapumą, o ne kaip istorinė relikvija. Birželio 19 ir 20 dienomis Vilniaus senasis teatras šią kryptį tęs pristatydamas Georgo Friedricho Händelio pastoralinę operą „Acis ir Galatėja“.
Naujasis pastatymas gimsta kaip „Operomanijos“ ir Vilniaus senojo teatro koprodukcija – dviejų institucijų bendras projektas, kuriame susitinka istorinis muzikinis paveldas ir šiuolaikinio muzikos teatro mąstymas. Operą stato režisierius Paulius Markevičius, o muzikinei interpretacijai vadovauja viena ryškiausių baroko muzikos asmenybių pasaulyje – britų klavesinininkas ir dirigentas Trevoras Pinnockas.
Daugiau nei tris šimtmečius pasaulio scenose gyvuojantis antikinis mitas apie piemens Acio, jūrų nimfos Galatėjos ir vienaakio kiklopo Polifemo meilės trikampį šiame pastatyme virsta jautria istorija apie meilę, susiduriančią su brutalia jėgos logika. Pasakojimo centre atsiduria tyrumas, pavydas, netektis ir jausmas, pasirodantis stipresnis už mirtį. Šiandien toks siužetas įgauna naują aktualumą – ypač scenoje, kuri vis dažniau ieško emocinio tikrumo ir žmogaus pažeidžiamumo.
Anot kūrėjų, Händelio pastoralinė opera čia atsiveria kaip sapniškas, poetiškas ir vizualiai pulsuojantis scenos pasaulis, kuriame susilieja baroko muzika, fizinis teatras ir metaforiškas sceninis vyksmas. Svarbia spektaklio ašimi tampa virsmo tema – nuolatinė kaita tarp mito ir tikrovės, gyvenimo ir mirties, trapumo ir amžinybės. Tokia prieiga leidžia operą matyti kaip gyvą, nuolat kintantį teatro reiškinį, o ne kaip sustingusį klasikinį kūrinį.
Nuotraukos – Telman Ragimov (c)
Pastatyme itin svarbi vizualinė dramaturgija. Scenografės Ugnė Tamuliūnaitė ir Paulina Turauskaitė kartu su šviesų dailininku Eugenijumi Sabaliausku, tarpdisciplininiu menininku Visvaldu Morkevičiumi ir choreografe Oksana Griaznova kuria nuolat besikeičiantį kraštovaizdį, kuriame šviesa, šešėlis, judesys ir organiškos formos tampa aktyvia spektaklio dramaturgijos dalimi. Baroko estetika čia interpretuojama per kūniškumą, judesį ir vizualinę metaforą – scena virsta tarpine erdve tarp tikrovės ir mito.
Svarbia premjeros ašimi tampa ir Trevoro Pinnocko dalyvavimas. Britų dirigentas ir klavesinininkas laikomas viena reikšmingiausių autentiško baroko atlikimo figūrų pasaulyje. Jo vardas siejamas su istorinio atlikimo tradicijos formavimu ir nauju požiūriu į senąją muziką, kuri šiandien suvokiama kaip gyvas garsinis patyrimas. Pinnocko interpretacijoms būdingas muzikinis skaidrumas, dramaturginė įtampa ir jautrus santykis su partitūra.
Išskirtiniu premjeros akcentu taps autentiškas Händelio muzikos atlikimas. Kaip pasakoja muzikos vadovas Pinnockas, opera skambės originalia 1739 metų versija su choru, atliekama istoriniais instrumentais. Toks sprendimas leidžia priartėti prie autentiško baroko skambesio ir kartu atveria galimybę šiuolaikiniam žiūrovui patirti muziką jos pirminėje emocinėje ir akustinėje erdvėje.
Vilniuje statoma „Acis ir Galatėja“ tampa dar vienu ženklu, kad Lietuvos muzikos teatras vis aktyviau įsilieja į tarptautines šiuolaikinės operos tendencijas. Pastaraisiais metais ryškėja kūrėjų noras permąstyti klasikinį repertuarą, ieškoti naujų sceninių formų ir kurti dialogą tarp istorijos bei dabarties.
Ši premjera svarbi ir platesniame miesto kultūriniame kontekste. Ji sujungia skirtingas teatro tradicijas, institucijas ir auditorijas, leisdama baroko operai skambėti kaip šiandieniniam, gyvam ir jautriam pasakojimui apie žmogų.
Premjeroje dalyvaus tarptautinė atlikėjų komanda: solistai Lauryna Benžiūnaitė (Galatėja), Ilker Arcayürek (Acis, Austrija), Ruairi Bowen (Damonas, Jungtinė Karalystė), Tadas Girininkas (Polifemas), Vilniaus senojo teatro aktoriai, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, tarptautinė atlikėjų istoriniais pučiamaisiais instrumentais grupė bei Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“.
Spektaklis rodomas anglų kalba su lietuviškais ir angliškais surtitrais.
