Nuotrauka – Algimanto Kunčiaus © A. Gudaitis dirbtuvėje.
Gegužės 15 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje, Klaipėdoje, atidaroma išskirtinė paroda – „Antanas Gudaitis. Kompozicijos“. Ji skirta pažymėti vieno svarbiausių XX a. Lietuvos tapytojų 121-ąsias gimimo metines. Tačiau šis renginys – ne tik jubiliejinė proga, bet ir intelektualinė kelionė į menininko kūrybinės evoliucijos epicentrą: nuo pirminių idėjų blyksnių iki paskutinio potėpio.
Paroda veiks iki spalio 5 d., o ją lydės ne tik paveikslai, bet ir archyvinė medžiaga – Algimanto Kunčiaus fotografijos bei 16 mm kino juostų įrašai. Jose – pats Gudaitis, jo dirbtuvė, kasdienybė ir kultūrinis fonas, kuriame brendo kūryba.
Antanas Gudaitis (1904–1989) – dailininkas, kuriam teko gyventi ir kurti XX amžiaus istorinių kataklizmų apsuptyje. Jo biografija – tarsi Lietuvos XX a. istorijos atspindys: carinė imperija, nepriklausomybės laikotarpis, nacių ir sovietų okupacijos. Visą šį laiką Gudaitis išliko ištikimas kūrybiniams principams, kuriuos dar XX a. 4 dešimtmetyje atsivežė iš Paryžiaus.
1929–1935 m. mokydamasis Prancūzijos sostinėje, Gudaitis pasinėrė į modernizmo idėjas. Sugrįžęs į Lietuvą, tapo vienu aktyviausių modernaus meno formuotojų, kartu su bendraminčiais išleidęs manifestu virtusį leidinį „Ars“. Jame skelbta kūrybos laisvė ir estetinio mąstymo svarba – idėjos, kurios vėliau jo darbuose virto spalvos ritmais, deformuotomis figūromis ir metaforine tapyba.
T-3410 Antanas Gudaitis „Vakaras. II“ 1967. Drobė, aliejinė tapyba, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
T-3565 Antanas Gudaitis „Idilija“ 1968. Drobė, aliejinė tapyba, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
T-5325 Antanas Gudaitis „Kaimo orkestras“ 1974-1976. Drobė, aliejinė tapyba, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
„Mano vienas iš tikslų – atskleisti A. Gudaičio kūrybinio mąstymo kelią, ne tik galutinius kūrinių variantus,“ – pasakoja parodos kuratorė Algė Gudaitytė. Jos vizijoje svarbiausia – parodyti, kaip gimsta meninė idėja: nuo eskizo, etiudo, iki drobės. Kaip muzikos kūrinyje nedideli motyvų pokyčiai keičia visą kūrinio struktūrą, taip ir Gudaičio kompozicijose forma bei plastika neretai kinta, kol pasiekia tapybinę visumą.
Gudaičio darbai – ne naratyvai, o jausmų, nuojautų ir simbolių srautas. Jie figūratyvūs, bet nevaržomi akademinio tikslumo. Kiekvienas paveikslas – tai individuali erdvė žiūrovo interpretacijai. Tapymo maniera – greita, ekspresyvi, tarsi nuolat kintanti mintis. Dėl šios laisvės jo kūriniai sovietmečiu neretai buvo vadinami „formalistiniais“, tačiau būtent šis „formalumas“ ir tapo Gudaičio autentiškumo ženklu.
Parodos architektė Ieva Cicėnaitė kartu su dizainere Rusne Šimulynaite sukūrė unikalią erdvinę struktūrą, leidžiančią lankytojui ne tik žiūrėti, bet ir judėti Gudaičio mąstymo trajektorijomis. Speciali konstrukcija dalija ekspoziciją į kelias zonas, o jų seka primena pralekiantį traukinį – kelionę per tris kūrybos dešimtmečius.
T-6409 Antanas „Pasitarimas. II“ 1971. Drobė, aliejinė tapyba, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
T-6411 Antanas Gudaitis „Akrobatas“ 1973. Kartonas, aliejinė tapyba, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ©
Pirmoji šios parodos versija buvo pristatyta 2024 m. rudenį Vilniaus dailės akademijos parodų salėse Titanikas, tačiau Klaipėdoje ji įgavo naują vizualinį ritmą. Daugiau nei 100 eksponatų – tapybos darbai, eskizai, etiudai – pasakoja ne apie rezultatus, o apie kūrybinį vyksmą. Tai įžvalgi galimybė pažinti, kaip menininkas dirbo, ką svarstė, kaip ieškojo.
Parodoje svarbų vaidmenį atlieka archyvinė medžiaga – fotodokumentika ir kino įrašai, kurių autorius – garsus Lietuvos fotografas Algimantas Kunčius. Jų montažu pasirūpino Ignas Urbonas. Šie vaizdai atveria Gudaičio gyvenimo foną: menininkas ne tik prie molberto, bet ir savo buityje, su studentais, kultūriniuose renginiuose. Tai – tiltas tarp tapybos ir žmogaus, tarp istorijos ir dabarties žvilgsnio.
Nuotrauka – Algimanto Kunčiaus © A. Gudaitis dirbtuvėje
Antano Gudaičio kūryba šiandien skamba naujai – kaip pasipriešinimas šablonams, kaip menininko drąsa eiti savo keliu, net kai aplink tvyro kontrolė ir cenzūra. Jo kūriniai – tai daugiau nei menas. Tai moralinė laikysena. Tai menas, kuriuo kalbama ne tik apie spalvą, bet ir apie žmogų.
Kaip pats Gudaitis yra pasakęs: „Didžiausia vertybė, kurią gali pasiekti žmogus – ir gyvendamas, ir darydamas meną, – yra moralinis tyrumas. Tiesumas – ir sau, ir kitiems.“
Ši paroda – tai galimybė patirti šį tyrumą. Ne žodžiais, o spalva, forma, judesiu.
Parodos trukmė: 2024 m. gegužės 15 d. – spalio 5 d.
Vieta: LNDM Prano Domšaičio galerija, Liepų g. 33, Klaipėda
Kuratorė: Algė Gudaitytė
Organizatoriai: Antano Gudaičio kūrybos fondas, LNDM
Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Architektūra: Ieva Cicėnaitė | Dizainas: Rusnė Šimulynaitė
Fotografija ir vaizdo medžiaga: Algimantas Kunčius | Montažas: Ignas Urbonas
Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės © LNDM Prano Domšaičio galerija
