Menu
 
 

„Baltas miškas“ dovanoja 100 Lt vertės kuponą!

2013 12 02  16:38  |  Aktualijos

Reklama SwO Live Feed

„Baltas miškas“ dovanoja 100 Lt vertės kuponą!

Ant kalno Užupyje įsikūrę šviesūs ir stilingų daiktų namai „Baltas miškas“ siūlo daugiau nei trisdešimties Lietuvos dizainerių bei gamintojų prekes. Pirmųjų rimtų šalnų proga Kalėdoms ruošiamės visi, o kuo dovanos originalesnės – tuo džiugiau, tiesa?

Artėjančių švenčių proga „Baltas miškas“ vienam SwO.lt skaitytojui dovanoja 100 Lt vertės dovanų kuponą!

Kaip laimėti?

Komentarų langelyje rašykite, kodėl apsnigtas ir baltas miškas žiemą – pats gražiausias, ir sekite naujienas SwO magazine Lithuania puslapyje. Jame lygiai po savaitės, gruodžio 9 dieną, paskelbsime vieną laimingąjį, kuris galės apsipirkti viename stilingiausių Lietuvos mados butikų.

DĖMESIO: jei komentuojate naudodami SwO.lt komentarų dėžutę, būtinai nurodykite savo el. paštą, kad redakcija su jumis galėtų susisiekti. Konkursas vyksta iki gruodžio 9 dienos.

„Baltas miškas“ dovanoja 100 Lt vertės kuponą

„Baltas miškas“ dovanoja 100 Lt vertės kuponą

„Baltas miškas“ dovanoja 100 Lt vertės kuponą

Griežtai draudžiama SwO magazine paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © Swo.lt

Komentuok:




  • Reda says:

    Nes taip trapu ir laikina, bet tuo pačiu tyra ir amžina, kad nebesupranti ar tai vidinis, ar išorinis grožis.

  • Evelina says:

    Baltas apsnigtas miškas yra gražiausias todėl, jog primena šaltą, bet gerumu persmelktą stebuklingą pasaką, kur kiekvienas paliktas pėdsakas traukia eiti ir ieškoti to vienitelio gyvūnėlio linksmai begiojančio baltame miške.

  • Kristina says:

    Gražiausias baltas miškas yra dėl savo netikėtumo ir smagumo: baltas miškas, tai laikas kai nuo spintos nukeliamos slidės, iš rūsio parnešamos rogutės, kaičiami termosai su čiobrelių arbata ir keliaujama miške dūkt iki kol plaučiai pavargsta juoktis, o šonai kritinėt į pusnis. Po viso balto miško džiaugsmo atkeliauja dar malonesnis baltas miegas ir ramybė.. Tad baltas miškas tik visko malonaus pradžia ir įkvėpimas. Lygiai taip kaip ir užupio baltasis miškas 🙂

  • Jovita says:

    Baltas miškas žiemą geriau nei pilkas miškas žiemą.

  • Odeta says:

    Kiekvienas piešia baltą apsingtą mišką savo įsivaizdavimuose, prisiminimuose ar troškimuose. Mano apsingtas miškas yra baltas savo cukraus pudra ant dar šiltų bandelių ir kumštinėse pirštinėse gniaužiamame termose, kurį nešuosi žiemą išėjus pasivaikščioti su mylimuoju. Mano baltas miškas yra šalia pėdinantis milžiniškas baltas senbernaras, paliekantis tokius gilius pėdsakus, kad maži, raudonais žandais, spalvotais kombinezonais, iki ausų apkamšyti vaikai, dūkstantys sniege, klykia – žiūrėkit, čia ką tik praėjo vilkas, vil-kas, ak, kaip įdomu! Mano baltas miškas yra ant mano kepurės, kai mylimasis nukrečia nuo medžio šakų begalybę sniego ir belieka tik juoktis, krykštauti ir bučiuotis, juk negali pykti! Mano baltas miškas yra pirmieji vaikų pabandymai palaižyti varveklį ir nuogomis rankomis neprilipti prie įšalusių geležinių rogučių. Mano baltas miškas yra visada deganti širdis – tavo, mano, mylimųjų, tų, kurių net nepažįstame.

  • Karolina says:

    Per visus darbus, skubėjimą, lėkimą nežinia kur yra tiek mažai dienų, kurias galima be sąžinės graužaties paskirti tiesiog smagiam šėliojimui sniego pusnyse arba ilgam pasivaikščiojimui medžių apsuptyje. Žiemiškai pasipuošęs miškas – vienas gražiausių ir įspūdingiausių dalykų šaltuoju metų laiku. Bent jau man pats geriausias jausmas, užplūdęs nukeliavus į visiškai baltą miškelį – ramybė. Atrodo, kad jos taip trūksta, kasdienėje rutinoje vietos maža, tačiau tas kelias akimirkas, leidžiančias pabūti tik su savo mintimis, stebėti vis skirtingus snaigių raštus, rankomis sugniaužti gerą gabalą sniego ir gludinti tol, kol pasidarys apvalutė gniūžtė, žengti per dar neišmindžiotą apsnigtą plotą vertinu ir branginu. Ir visiškai pradingsta noras tiesiog iš principo ant kažko supykti – ant slidaus kelio, nes paslydai, ant nulaužto varveklio, nes kabojo tiesiai virš galvos, nei ant kiaurų batų, nes kojinės jau pilnutėliai sušlapusios. Ir apninka toks jausmas, jog tuo metu siela yra tarsi apnuoginta – visos neigiamos emocijos nublanskta prieš tą tyrą ramybę, prieš tą gamtos grožį, ir jautiesi kaip Baranausko aprašytas lietuvis “Anykščių šilelyje”, kuris nuėjęs į mišką nežinia ko verkia – vaikiškai nustebęs, besišypsantis ir stebintis lyg pasakose aprašytą vaizdinį.

  • Indre says:

    Balto misko ivaizdis man asocikjuojasi su namais, meile siluma, manau visi tom trokstame gyvenime, tad einame i ”balta miska” apsirengti trupuciu , laimes ,meiles, silumos../

  • Karolina says:

    Nes būtent tokį atsimenu iš vaikystės. Ach, prieš akis iškyla vaizdas, kai tėtis tempdavo rogutėse sėdinčias mane ir sesę, o mes jį vaikiškai džiaugsmingai ragindavom. O nuo apsunkusių eglių šakų byrėjo sukraus pudra. Ir sušalusiame ore mirgėjo skvarbių saulės spindulių pagauti mažyčiai sniego kristalėliai. Stebuklingas jausmas. Stebuklingas baltas miškas.

  • Rūta says:

    Graziausias, nes tylu. Taip magiskai, keistai, bet jaukiai tylu.

  • Giedrė says:

    būdama vaikas, vasara tuos kelis kilomentrus iki senelių sodybos miško keliu įveikdavau dviračiu. Dar prieš sukdama į kiemą, sustodavau ir pailsėdavau, kad nuo veido dingtų skubėjimo šešėlis. Tačiau žiemą, kai pusnys pamiškėj būdavo mano ūgio, net tėčio automobilis nevisada įveikdavo tuos kelis, sunkios sniego naštos prispaustų beržų alėjos, kilometrus. Kai galiausiai pasiekdavome senelių namus, jų languose laukdavo du, daugelio žiemų ir vasarų išvagoti, veidai, pečiuje spraksėdavo beržinės malkos, ir kvepėdavo babutės kepamais blynais. Dar ir dabar važiuojam tuo keliu, bet tik uždegti žvakių ant smelio kauburėlių. Laukiu žiemos, kad pamatyčiau tuos apsnigtus beržus, nes jie man primena, kad vyrai per braškančius ledus važiuos miškan malkų, kad mano vaikas žais didžiausioje pusnyje. Sniego pataluose paskendusios eglės primins, kad artėja Kūčių vakaras, o baltais kailiniais apsirengę beržai – tuos du nuostabius veidus, kurie laukė senos sodybos languose


*



Reklama
Keliaujantys nebyliojo kino koncertai - Garsinės Peržiūros

Outlook Festival 2017 - Europe's leading soundsystem culture festival

Yaska Art