Tamprės, arba timpos, (nors žodynas terminui leggings siūlo blauzdinių ar net antblauzdžių reikšmes) jau senokai susigrąžino savo populiarumą ir net tapo savotiškai būtinu kasdieniniu akcentu. Vos atsiradusios jos nebuvo vientisos – jas sudarė du atskiri apdarai kiekvienai kojai, o jas mielai nešiojo tiek vyrai, tiek moterys. Kaip gi dėvimos tamprės? Kartais jos iš tiesų demonstruojamos visos, tačiau tuomet turėtų būti pagamintos iš kokybiškos, geros medžiagos. Šiandien pasiūla itin didelė – nuo spalvų, raštų įvairovės iki pasirinktų medžiagų (lykros, nailono, poliesterio, medvilnės, net šilko ar vilnos).
Vis dėl to dažniau tamprės siūloma derinti prie sijono, šortų arba itin ilgų marškinėlių. Beje, tamprės išmėgintos daugelyje kultūrų ir besikeisdamos vis keliauja per istoriją: žinių apie jas aptinkama šaltiniuose apie Renesanso vyrus, Amerikos indėnus, kalnų keliautojus, šaltosios Rusijos gyventojus, jas dėvėjo net kaubojai! Šiandien jas dėvinčius mados berniukus ne kasdien išvysite, ar ne?
Kas kita – neįtikėtinas tamprių funkcijos pokytis moterų spintoje: jos tapo ne tik šilumą sulaikančiu drabužiu (pirminė jų paskirtis lig šiol buvo šilumos sulaikymas ir apsauga sportinės veiklos metu), bet ir… pagrindiniu drabužiu, dažnai pakeičiančiu džinsus ar kitas kelnes. Ar pastebėjote, kad šiltojo sezono metu padorumas buvo ignoruojamas sostinės gatvėse? Tamprės, tiek ilgos, tiek trumpos, buvo dėvimos su per trumpomis, visas siūles (gerai, jei tik siūles) atidengiančiomis palaidinėmis, o viena mano draugė; gatve mums prasilenkus su šūsnimi tokių stileivų, net mestelėjo repliką, – nuo kada visas miestas vaikšto su pėdkelnėmis?! Dar pamatysime, ar ši maža mados keistenybė (virusas) atsinaujins kitąmet.