Nuotraukos: SwO archyvas
Niekam nenuostabu, jog Londonas – galimybių, veiklų ir įdomių žmonių kupinas miestas. Šį vakarą man buvo leista dar kartą tuo įsitikinti, nuėjus į žurnalo DASH trečiojo numerio pristatymo vakarėlį.
Nepaisant to, jog beveik pusvalandį užtrukau, bandydama surasti vakarėlio vietą, nuolat kelyje sutikdama tokių pačių paklydėlių kaip aš, galų gale su būriu žmonių apgriuvusiais laiptais užlipau į didžiulę patalpą viename iš OXO bokšto aukštų. Paveikslą to, ką išvydau, pieščiau maždaug taip: didžiulė apgiuvusi salė milžiniškais, perpučiamais langais, gausybė apie savo pasiekimus tauškančių žmonių, ant siūlų nuo lubų pakabinti žurnalo numeriai, kuriuos tarsi užuolaidas turi praskleisti kaskart, bandydamas patekti į kitą kambario galą. Įdomu, bet pirma šovusi mintis – kur slepiasi visi šie žmonės, kai saulė dar nebūna nusileidusi?
Kadangi vakarėlis vis dėlto turėjo tikslą – supažindinti visus mus su DASH žurnalu, pirmasis (ne) asmuo, su kuriuo susipažinau ir buvo pats žurnalas. Žavėjausi, kaip be didelio biudžeto, tačiau su didžiuliu užsidegimu ir meile madai žmonės gali kitiems pateikti tokį leidinį. Sunku sakyti „jis kitoks“ šalyje ir mieste, kur tikriausiai yra visko, ką tik galėtum įsivaizduoti. Visgi DASH šiek tiek neįprastas. Kaip papasakojo vienas vakarėlyje sutiktas fotografas, kurdamas DASH gali daryti viską. Tau leidžiama peržengti ribas, tavo rankose atsiranda dalykai, kurie būtų atimami gražiuosiuose ir blizgančiuose mados žurnaluose. Šis nedidelis susibūrimas atskleidė – žmonės nori daryti tai, kas nebūtinai yra patogu. Tiek kurti, tiek stebėti.
