nuotrauka: switchedon.lt; fotografas: Rūta Druskytė
Žadintuvas (mobiliajame telefone) suskamba, dar dvi minutes, tik dvi, o gal ir visas penkias…Kiekvieną rytą, kai su Ieva žygiuodavome į mokyklą, mūsų ryto išvada būdavo, kad rytais, penkios minutės, reiškia labai daug, prilygsta visam pusvalandžiui. Nostalgija. O dabar? Dabar, ryto miego trūkumą kompensuoju dienos miegu. Žiemą tik taip nutinka, pavasarį neleidžiu sau miegoti ir pramiegoti daug gaivių akiai vaizdų, skanaus žemės kvapo, tiesiog – atgimimo. Pastebėjau , kad visi beprotiškai laukia pavasario. Jau pavargo nuo šalčio, tamsos. Norisi nusimesti sunkius, šiltus drabužius, nusiauti ilgaaulius jojiko batus, nebesijausti suspaustai moters, kuri atisėdo šalia, troleibuse, apsivilkusi pačius didžiausius kailinius, kokius tik galima rasti. Nepatogu… Ir pagaliau skrosti Vilniaus gatves oldschool dviračiu. Paliekant praeiviams šiek tiek daugiau nei šypsnį.
nuotrauka: switchedon.lt; fotografas: Rūta Druskytė
„Give peace a chance“-, sako Džonas Lenonas iš kitos ekrano pusės, šalia sėdi tylioji, bet beprotišką įtaką Džonui skleidžianti, Yoko Ono. Juos jungia baltos spalvos oazė. Kiek daug jaunų žmonių užaugo kartu su jo muzika, idėjomis. Pats didžiausias slėpinys yra muzikos galia mums, mirtingiesiems. Gyvenimo stilius, spalvos, netgi draugai , bendraminčiai išsiburia iš muzikos. Blusturgyje( Gedimono 9 )mačiau Džono Lenono plokštelių. Ilmė turi patefoną, sakau Taip plokštelėms! ”Amerika prieš Džona Lenona“ – filmas vertas dėmesio. Išėjęs susimąstai.O tai yra svarbiausia. Pažvelgi iš šalies į save, veidus, kurie supa Tave. Ar gyveni teisingai? Kaip nori, kad plaktų širdis, švariai, trumpai, o gal dėmėtai ir ilgai? Prisiminki, kelis stebuklus atrastus šiandien. Aš myliu kiekvieną ryto paskutinį sapno lašelį, jis ištirpsta, avižinės košės kvapas sujudina uoslę. Pabudome ir kelkimės. Man nėra sudėtinga juoktis. Kartais iš nieko juokiuosi, kaip ir šiandien per anglų paskaitą. Nereikia ypatingų progų, tiesiog aš gėriuosi savo erškėčių paukščiais. Kurie gieda ne vienintelę giesmę ir tik kartą gyvenime, o čiulba kiekvieną rytą man pakutenus juos akių ir lūpų šypsena…
nuotrauka: switchedon.lt; fotografas: Rūta Druskytė
I adore your stories, Justin 😉