Nuotraukos – Evgenia Levin ©
Vilniaus (AV17) galerijoje – skulptūros, kurias ne tik žiūri, bet ir jauti. Tarsi pačios diktuotų savo formą, jos alsuoja fiziniu ir emociniu virsmu. Toks yra Dainiaus Trumpio menas – tarpdisciplininis, metafiziškai įkrautas, mechaniškai tikslus ir tuo pat metu emociškai atviras. Iki balandžio 24 d. veikianti personalinė paroda „Oda ir dulkės“ – tai ne tik estetinis patyrimas, bet ir kūniška patirtis, kviečianti apmąstyti efemeriškumą, žaizdas, augimą ir transformaciją.
Dainius Trumpis – menininkas, kurio kūryboje susitinka skulptūra, tapyba, instaliacija ir ready-made. Jo darbai tyrinėja liminalias būsenas – tą trapų momentą tarp vienos ir kitos realybės, tarp formos ir jos irimo, tarp kūno ir atminties. Šioje parodoje kūriniai pulsuoja tarsi savarankiški organizmai – jų paviršiai alsuoja, jų medžiagos gyvena. Parafinas, rūdijantis metalas, oda – visos jos dalyvauja nuolatinėje kaitoje, kaip ir pats žmogaus kūnas.
„Oda ir dulkės“ – tai žingsnis tolyn nuo dekoratyvumo, eksperimentas su forma ir medžiaga. Trumpis imasi brutalių technikų – pjauna, virina, sluoksniuoja – kol skulptūra ima formuotis tarsi savaime. Kartais jos primena sporto treniruoklius – tačiau ne jėgai, o augimui, puoselėjimui. Kitą kartą – tarsi kūnus su randais, pigmentinėmis dėmėmis, kurios balansuoja tarp buvimo estetiniu elementu ir grėsmingos naikinimo jėgos.
Skulptūros formuojamos cikliškai: statymas – ardymas – performavimas. Ir tik tada – galutinė forma. Arba, veikiau, forma, kuri pasirinko likti. Šis kūrybos procesas – tai ir dialogas su medžiaga, ir menininko santykis su savo kūniškumu. Čia slypi intymus, bet netikėtai atpažįstamas emocinis svoris, kurį pajunta ir žiūrovas.
Parodos kūriniai jungia ne tik skirtingas medžiagas, bet ir skirtingus būties sluoksnius. Oda – kaip žmogaus apsauga, bet ir pažeidžiamumas. Dulkės – kaip suirimo simbolis, bet ir atminties nuosėdos. Tai – skulptūrinė kalba apie tai, kas laiko nepajėgia ištrinti, tačiau nuolat kinta.
Ši ekspozicija taip pat kelia klausimą apie žiūrovo vaidmenį. Čia nebegalioja stebėtojo distancija – kviečiama įsitraukti, pajusti medžiagas, užuosti, net fiziškai reaguoti. Parodoje ne tik matai skulptūras – tu jas patiri.
Dainius Trumpis (g. 1971) – menininkas, turintis Menų magistro laipsnį (Šiaulių universitetas, 2009 m.), stažavęsis TAIK meno ir dizaino universitete Suomijoje. Jis yra Lietuvos dailininkų sąjungos bei Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos narys. Trumpis aktyviai dalyvauja parodinėje veikloje – „Oda ir dulkės“ yra jau 30-oji jo personalinė paroda. Jo kūriniai rodyti Prancūzijoje, Suomijoje, Indijoje, Maroke, Kinijoje ir kitose šalyse. Menininkas įvertintas tiek nacionalinėmis, tiek tarptautinėmis meno premijomis.
Parodą „Oda ir dulkės“ galima aplankyti iki balandžio 24 d. (AV17) galerijoje, adresu Totorių g. 5, Vilniuje. Tai ne tik galimybė pamatyti šiuolaikinės skulptūros virsmus, bet ir patirti, kaip menas paliečia ten, kur dažnai net nepastebime – odą, atmintį, vidinį dulkėtą mūsų pasaulį.
