Išdžiūvo sniego kvapas, išsisklaidė ir pavirto į difuzinę aureolę aplink Juozo kaklą. Virš galvos jam skraidžioja musės, kurias taip garbino Salvadoras Dali. Juozas – antro tapybos kurso studentas, atvažiavęs iš laikinosios sostinės – Kauno. Jo kambarys, barake jis negyvena, nukabinėtas Salvadoro Felipo Žasinto Dali Domeneko paveikslais, tiksliau iškarpomis iš kalendoriaus, pirkto knygų mugėje. Rytais Juozas mėgsta anksti keltis, jam patinka ilgai pusryčiauti, mėgautis kiekvienu kąsniu, gerti karamelinę kava, stebint žmones, vyturius kaip ir jis. Nori jis tapyti kaip ir S. Dali, psichodelinius atspindžius, išsisklaidžiusius drobėje, todėl piešia nenuilsdamas, kartais net pasiklysdamas laiko erdvėje. Draugai retkarčiais užklysta į jaunojo tapytojo namus, karšto vyno taurės barška, muzika groja visu garsu, smilkalai smilksta, elektrinės gitaros taip pat skamba. Turi daug draugų, tačiau labai dažnai Juozas jaučiasi taip, lyg jam kažko trūktų…
Merginos? Anksčiau švelniosios būtybės jo nedomino, kol vieną penktadienio naktį, jis nesutiko Gundės, grojančios WOO klube. Jos keisti spalvingi sidabro halogenido drabužiai traukte traukė akį. Juozas spontaniškais judesiais patraukė prie Gundės. Paliko jai raštelį ir pasiūlė susitikti kitą dieną. Parašė trumpais , bet sudominančiais sakiniais: „ Aš tapysiu Jus, sukursiu pastelinių spalvų ryškumą, Marso kanjono spalvos priklausys Jums. Rytoj dešimtą lauksiu WOO…“ Gundei patiko keisti vaikinai, ji iš karto pastebėjo Juozą stoviniuojantį ir žvelgiantį jos pusėn. Trečią valandą ryto,žygiuojant namo, tapytojo raštelis saugiai gulėjo palto kišenėje. Rytoj, rytoj dešimtą… Ji per daug mylėjo save, kad praleistų nuostabią progą susipažinti su išvaizdžiu ir iš natūros įdomiai atrodančiu vaikinu. Kažkas jai kuždėjo, kad šis vaikinas yra ypatingas. Taip! Gunde…Tu teisi, šis vaikinas turi gerumą ir paslaptingumą, kurie sujungti į vieną virsta pasaka. Bet jei Tu sutinki, tokį žmogų kaip mūsų Gundė, laimingų pabaigų nebūna. Aš tai mačiau, sėdėjau su jais, raudoną karštą vyną gėriau, kalbėjau, per smakrą keletas lašų nuvarvėjo…Jie tebedraugauja ir dabar. Vienas paaukotų visą savo gyvenimą dėl kito, o antras – būna kartu, tačiau vien tam, kad nebūtų nuobodu, nenori nieko rimto. Planuoja išvykti mokytis svetur. The end!
ką rimtai?????