nuotrauka: img.photobucket.com
Čarlzo Dikenso visiems žinomos „Kalėdų giesmės“ ekranizacija ne pirma, bet aiškiai sėkmingiausia. Tie, kurie manė, kad tai tiesiog pasaka vaikams nustebs – Disnėjus nepagailėjo efektų išgąsdinti žiūrovą. O ir prasmės šiame kūrinyje tiek, kad net pavadinus „Giesmę“ pasaka, tai tikrai suaugusiems.
nuotrauka: daemonsmovies.com
Žiūrėdamas filmą ne kartą krūpteli, nugara prabėga šaltis, nervingai pasitempi kėdėje, stengdamasis paslėpti, kad suaugusiam žmogui irgi gali būti baisu pasirodžius savo grandinėmis žvanginančiam vaiduokliui. Juokėsi iš pagrindinio veikėjo (Džimas Keris) pokštų ir grimasų, susigraudini dėl neįtikėtinai ryškaus emocinių scenų vaizdavimo, žaviesi detalių išpiešimu. Pavyzdžiui, užsnigtu miestu- taip ir norisi tenai, pasivaikščioti XIX a. gatvėmis, pažiūrėti į tuos didingus statinius, įsijausti į pačią tikriausią kalėdinę atmosferą.
nuotrauka: wallpaperez.info
Tikriausiai ši istorija visada buvo ir bus aktuali, kaip Dikenso laikais taip ir mūsų hitech amžiuje. Kaip anksčiau taip ir dabar žmogus turi pasirinkti tarp materialių ir dvasinių vertybių. Ebenyzeriui Skrudžui buvo suteikta galimybė pažvelgti į savo gyvenimą ir pamatyti savo mirtį. Dėl pinigų jis prarado savo meilę, draugus, tas savybes, kurios žmogų daro žmogumi. Po mirties neatsirado nei vieno, kuris apgailestautų dėl netekties.
Skrudžas apsigalvojo laiku ir sugebėjo pakeisti savo ateitį. Neatsižvelgiant į nieką savo dvasia filmas begalo geras ir šviesus. Jis apie amžinąsias vertybes, apie mūsų pasirinkimą gyvenime ir pasirinkimų pasekmes po jo. Norėtųsi tikėti, kad ši istorija privertė susimąstyti ne tik veikėją, bet ir žiūrovus.
nuotrauka: moviecarpet.com
Kas matė šį filmą ? Vertas dėmesio ?
normalus, linksmas labai:))
Prastokas. Per daug istestos kai kurios scenos, ivairus baubai uzgozia tikra ir grazia Kaledu giesmes esme. Nusilyviau sia ekranizacija. 🙁