Menu
 
 

Naktis su Uoga

2011 02 01  22:33  |  Įžvalgos

Reklama SwO Live Feed


Anarchija Žirmūnuose, štai, kas prasideda, kai nuvažiuoji į Žirmūnus. Praeini pro dvigubas, neaiškios stadijos duris, ir įžengi į vieno kambario butą, taip, dar laiptinėje sutinki tris vaikus, kurių rankose cigaretės, o kojas puošia suplėšyti džinsai. Bet jokio punk roko juose nėra, jie ne Jie. Neaiškios šnekos, įdomu, kas bus toliau. Užstringa raktas duryse, bėda, gerai, kad ne aš rakinau, bet einu pas kaimyną aš, replių. Iš šalies –  kaip laužtumėmės į butą, bet tai tik vizija. Gautos replės ir atidarytos durys, sako, kas šiąnakt laukia…

Naktis su Uoga

Nuotraukos: Rūta Druskytė/SwO magazine

Uoga pasitinka. Ji graži. Visada tokia buvo, tik nuo smilkalų amžino buvimo kambario zonoje jai susisuko protas. Daug ji nešneka, tiksliau visai nešneka. Kartais pasako kokiu garsu, ko nori, ar kas atsitiko, bet daugiau tik lytėjimas paaiškina daugiau. Visur jo pilna, ar tai gerai, ar blogai, negaliu apsispręsti. Tegu pasako tie, kas su ja kartu praleidžia daug daugiau laiko. Vos ir Aisti, jūs, su ja miegat. Jūsų verdikto laukiu ne tik aš, bet ir dar taip vadinami Kiti. Ar pavydžiu? Reikia konkretaus atsakymo? Taip. Būna, kad apie tai pagalvoju, bet manau, tai normalu. Visi pamąsto. Uoga dievina juodus drabužius, niekada nepasiduoda kitokių spalvų madai. Gerai, nes ten kur juoda – amžinai subtilu ir tylu. Jos poreikiai minimalūs, valgo nedaug, kartais verčiama laikytis dietos, bet čia tik tada, kai Jūs nebūnate šalia. Ji šilta, kai sušalęs, Vos,  įžengi namo gali pasišildyti ir tada jokių degtukų tik nuo pilno skaičiaus nebūna, gal greičiau jie nereikalingi. „Pasilik ilgiau nei savaitgaliui, pabūk, tiek, kad galėčiau vėliau gyventi, – kalba Uogos kūnas.  O pasipriešinti tokiai nuostabiai būtybei sudėtinga, praktiškai neįmanoma. Dar, jei ji gaiviai kvepia po maudynių, tada ji būna patyrus ir budina Tave. Manei, kad pailsėsi ir jau užsimerksi, bet sapnams, kai Uoga šalia, uždaryk duris. Tada drabužiai patys krenta. Čia nėra jos kaltė, nebijok, ji tokia lengva, nenupūsk, geriau jau nubusk. Meilė pagal grafiką, taip galima pavadinti kažką, kas vyksta tarp Jūsų ja. Sakai, kad nieko tokio, juk išgyvensiu, bet Tu per toli. Jei nebijai, gali verkti, gali būti rasa, pabus ji šalia. Nieko pikto ji neturi, dar truputį neužaugo, juk keturi milimetrai liko. Turbūt viskas arba nieko, jei rytoj nepasitiksi, ji Tave pasitiks. Visada prie durų, visada pasiruošusi, visad nuolanki, kartais įbrėžia, bet čia tik iš tos begalinės meilės. Turi tikėti, nes jei netikėsi pasimesi, prarasi save, išeisi iš proto, o gal jau išėjai. Ar Tavo žvaigždės turi spyglius? Iš delnų galima sakyti ateitį. Matau ją kartu su Tavimi…Ilgai. Vietoj žiedų ant bevardžio piršto galima išsitatuiruoti žodžius šimtą kartų svarbesnius nei žiedeliai. Išvirsiu sau ašarų sirupo, Ieva atsineš maisto.

Naktis su Uoga

Koks Tavo Dievas? Didelis ar mažas? Mano pasaulį užkuria ir bando deginti visokie vabalai, nežinia, kodėl jie neišnyksta nors naudoju visokius anti purškiklius, nuo parazitų. Negaliu jaustis saugi, kai savaitę ir savaitgalį esu akla. Nebenoriu ašarų sirupo ir varveklių, neskanu, per daug liūdna. Nors šiandien, sekmadienį, ir saulė kaitino orą, bet negelbsti manęs šviesa. Kai dvi dienas praleidžiu tik girdint balsą iš kito ragelio pusės – tai nežada nieko gero. Man neprižada nieko. Šeštadieninė naktis buvo sapnų, nemiegojimo, budėjimo maišalynė. Kažkoks beprotnamis. Mano meile, Tu kartais per toli, o norisi taip arti. Paglostys, pabučiuos, kas? Neimk  Uogos. Galėsi viską…Mano vardą Tau atneš artėjantis pavasaris. Tavo vietoj laukčiau atvažiuojant Jos. Kai dar mokysies, automobilyje, ant galinės sėdynės garuojant tik ką iškeptam šokoladiniam (jau nebe obuolių) pyragui, kažkur giliai rankinėje  – paukščių pieno saldainiai. Tikėk manim, nes kartais labiau tiki Uoga. Kas bus jei rytoj ji nepasitiks? Nors neįmanoma, Uoga šalia visada bus…Pasigauti mano vardą Tau reikės , o jos išmesti, išvirti, galbūt suvalgyti, praryti ir niekada negalvoti. Bet žinau, kad ji galvos už Tave. Kai Tu nutyli ir užmiegi, aš, penkiametė, dėlioju puzlę, atspėk iš ko ji? Iš Uogos kraujo, kaulų ir jausmų. Sukarpiau, apšlaksčiau šventintu vandeniu, kurio bare pilna, ir kalbu maldą sau. Padėk, didelis Dieve, tegul netirpsta mano akys, tegul Uoga negyvena su manimi. Ką gauni, kai aš šalia? Knygoje išskirta žodžiai, tik rask juos ir aš krisiu po Tavo kojom…

Naktis su Uoga

O kas jei nerasi? Kas tada? Things that i do, will be ever enough for You?


Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:





*



Reklama
Yaska Art