Nuotrauka – Gabrielius Jauniškis ©
Praėjusiais metais pradėję ciklą „Pakartojimo nebus“ su kultine Asmik Grigorian „Salomėja“, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru šį rudenį kviečia į antrąją programos dalį. Spalio 28 dieną LVSO koncertų salėje skambės Giuseppe Verdi opera „Makbetas“, atverianti Williamo Shakespeare’o dramą muzikos kalba. Kartu su kitais solistais į sceną lips Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas – šiame pastatyme jie atliks sudėtingus, aukščiausio lygio vokalinio ir vaidybos meistriškumo reikalaujančius vaidmenis. Prieš daugiau nei dešimtmetį jie čia stovėjo kaip dar nedrąsūs „Bohemos“ trupės studentai, o šiandien įkūnys vienus ryškiausių ir dramatiškiausių operos personažų.
Lietuvos operos solistai jau kelerius metus atsiduria tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre. Visai neseniai britų dienraštyje „Financial Times“ pasirodė Andrew Melloro straipsnis „Kaip Lietuva tapo operos talentų fabriku?“, kuriame buvo aptariamas fenomenalus šalies solistų pasirodymas pasaulinėje scenoje. Publikacijoje keltas klausimas, kaip mažoje, vos trijų milijonų gyventojų valstybėje gali rastis tiek daug pasaulinio lygio balsų. Panašių minčių pernai išsakė ir tenoras Johnas Daszakas, Erodo partiją „Salomėjoje“ atliekantis garsiausiuose pasaulio teatruose. Jis stebėjosi, kaip dažnai operos pasaulyje tenka dirbti su lietuviais dainininkais, ir vadino šalies talentų gausą stulbinančia.
Nuotrauka – Monika Penkuku ©
„Financial Times“ straipsnyje buvo pabrėžta, kad dabartinę lietuviškos operos bangą daugiausia formuoja solistai, gimę 1975–1981 metais. Šią kartą vienija platus muzikinis išsilavinimas, derinamas su stipriu teatriniu pasirengimu, kuris scenoje sukuria ypatingą jėgą. Dauguma jų – buvę „bohemiečiai“, netrukus minėsiantys dvidešimt metų kūrybinio kelio. Greta šių pavardžių vis ryškiau skamba ir jaunosios kartos balsai. Londono Karališkojoje operoje studijas baigusi Gabrielė Kupšytė šiuo metu dirba Leipcigo operos teatre, o Berlyno valstybinėje operoje tobulinęsis Žilvinas Steponas Miškinis šiandien yra Diuseldorfo operos solistas. Abu jie pasirodys ir Vilniaus „Makbeto“ pastatyme.
Vilnius City Opera prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė pasakoja, kad noras imtis „Makbeto“ lydėjo ją daugiau nei penkiolika metų. Jau 2010-aisiais, per pirmąjį teatralizuotą koncertą „Bohemiečių svajonės“, buvo skambinamos šios operos arijos. Idėja tapo realybe, kai 2023 metais Zalcburgo festivalyje ji išvydo Asmik Grigorian Ledi Makbet vaidmenyje. Pasak D. Ibelhauptaitės, tai viena ryškiausių dabartinės Asmik karjeros viršūnių, ir ją turi pamatyti Lietuvos publika. Montvido Makdufo interpretacija žada būti subtili ir daugiabriaunė, o Makbeto vaidmens atlikėjo pavardė kol kas lieka paslaptyje.
Praėjusių metų „Salomėjos“ sėkmė, kai bilietai buvo išpirkti per tris dienas, įrodė, kad Lietuvos auditorijai tokie projektai reikalingi. Ibelhauptaitė pabrėžia, jog nors tarptautiniai įvertinimai svarbūs, gimtosios publikos palaikymas visuomet yra didžiausias įvertinimas kūrėjams.
Nuotrauka – Tomas Kauneckas © Asmik Grigorian
2023-ųjų „Makbeto“ premjera Zalcburgo festivalyje, režisuota Krzysztofo Warlikowskio, sulaukė kontraversiškų, bet stiprių įvertinimų. Šeši išparduoti spektakliai šiemet grįžo į pagrindinę festivalio sceną, o bilietų kainos siekia beveik 500 eurų.
„Makbetas“ jungia dviejų didžiausių dramaturgijos ir muzikos meistrų – W. Shakespeare’o ir G. Verdi – kūrybą. Tai vienas tamsiausių meno istorijos pasakojimų, kupinas sąmokslų, kraujo, antgamtinių vizijų ir beprotybės. Shakespeare’as jame sukūrė ne vieną tironą, o valdžios troškimo apsėstą porą – Makbetą ir jo žmoną, kurios šaltakraujiškas charakteris suteikia istorijai ypatingo psichologinio svorio. Pjesė, viena trumpiausių dramaturgo kūrinių, tapo legendiniu išbandymu aktoriams, o jos monologai įėjo į kasdienę kalbą.
Nuotrauka – Monika Penkuku © E. Montvidas
Nuotrauka – Gabrielius Jauniškis ©
Giuseppe Verdi yra sakęs, kad ši tragedija – vienas didingiausių žmogaus sukurtų kūrinių. Kurdamos operą, jo akys krypo į tamsiausias žmogaus sielos kerteles, siekiant parodyti, kaip gimsta pavojingiausi jausmai ir sprendimai. „Makbeto“ muzikoje girdėti personažų vidinių būsenų virpesiai, vizijos ir sapnai, per kuriuos atsiveria pasąmonės gelmės. Tai ne tik istorinė drama, bet ir universalus pasakojimas apie valdžios prigimtį bei žmogaus silpnybes, šiandien tebežadinantis stiprų atgarsį.
