Autorius – Gijokosai (Gyokkosai) (kūrė 1830–1867 m.)
Netsukė „Egzorcizmo apeigos per Setsubun šventę“, Japonija. Dramblio kaulas. Aukštis – 3,7 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Palangos gintaro muziejus šį sezoną pristato išskirtinę parodą, kuri ne tik įneša Rytų dvasią į Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį, bet ir liudija nepaprastą tarptautinio bendradarbiavimo istoriją. Gegužės 16 dieną čia duris atveria paroda „Samurajų lobiai: japonų kardų meninės detalės ir miniatiūrinė skulptūra iš Nacionalinio Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejaus rinkinio“, veiksianti iki pat rugsėjo 15-osios.
Samurajus pažodžiui reiškia „tą, kuris tarnauja kitam“. Tačiau šis terminas neapsiriboja vien karine funkcija. Japonijos istorijoje samurajai buvo daugiau nei kariai – jie buvo valstybininkai, rašytojai, kaligrafai, meno mecenatai. Jie valdė žemes, sprendė teisines bylas, formavo kultūrinį kraštovaizdį ir gyveno pagal bušido – kario kelio – kodeksą, kuriame svarbiausios vertybės buvo garbė, ištikimybė, drąsa, nuolankumas ir išsilavinimas.
Parodoje eksponuojami Edo laikotarpio (1603–1868) artefaktai atskleidžia ne tik šių karių kasdienybę, bet ir estetinį jautrumą. Kardai – ne vien kovos įrankiai, bet giliai simboliniai objektai, perteikiantys samurajaus dvasią ir tapatybę. Miniatiūrinės skulptūros netsukės, kadaise tarnavusios kaip funkcionalūs drabužių aksesuarai, virsta miniatiūrinėmis pasaulio metaforomis.
Nežinomas XIX a. pradžios autorius. Netsukė „Mitologinė beždžionė Sun Ukun“, Japonija. Fajansas. Aukštis – 5,3 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Autorius – Yanagawa Naomasa (1692–1757 m.), Cuba su karo dievu Kaniu
Japonija, XVIII a. I pusė. Sentoku (vario lydinys), bronzos ir aukso inkrustacija, reljefinis dekoras 7,3 × 6,8 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Kur kas daugiau nei paroda
„Šia paroda LNDM Palangos gintaro muziejus tęsia mūsų partnerių iš Ukrainos, Chanenkų muziejaus, kolekcijų pristatymą, pradėtą dar 2023 metais“, – pabrėžia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas. Pasak jo, ši paroda – tai ne tik meno ir kultūros renginys, bet ir ženklas apie bendrystę bei ištvermę.
Iš Kyjivo į Palangą eksponatai atkeliavo sudėtingomis aplinkybėmis – karo akivaizdoje. Juos per Europą gabeno Lietuvos šaulių sąjungos nariai Tadas Gečauskas ir Romas Klapatauskas – tikroji kultūros diplomatija per ištikimybę vertybėms. „Tai jau penkiolikta ukrainietiška paroda Lietuvoje“, – primena parodos kuratorius Skaistis Mikulionis. „Nuo pirmų karo dienų Lietuva padeda evakuoti nacionalines Ukrainos kultūros vertybes.“
Parodoje lankytojai išvys kelių dešimčių objektų kolekciją, atrinktą iš daugiau nei 500 eksponatų, saugomų Chanenkų muziejuje. Tai – meninės katana kardų detalės, cubos (apsaugos), rankenos, inkrustuotos metalo plokštelės ir netsukių kolekcija – rankomis drožinėtos miniatiūros iš dramblio kaulo, vaizduojančios gyvūnus, mitologines būtybes, žmones ir buities scenas.
Kiekvienas daiktas – tarsi mažytė visata, kurioje susipina meistrystė, filosofija ir istorinis pasakojimas. „Didybė mažume“ – taip būtų galima nusakyti šios estetikos esmę. Mažiausia detalė čia – ne šiaip dekoras. Ji kalba apie laikmetį, pasaulėjautą ir samurajaus sielą.
Paroda Palangos gintaro muziejuje atveria ne tik samurajų kultūros lobius, bet ir platesnę kultūrinės diplomatijos panoramą. Pasak muziejaus direktorės dr. Sigitos Bagužaitės-Talačkienės, „ši ekspozicija neabejotinai praturtina lankytojų patirtį – ji tarsi kultūrinis uostas, kuriame susitinka Japonija, Ukraina ir Lietuva“.
Be to, parodą lydės edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, o nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje galima išvysti ir japoniško gintaro pavyzdžių, simboliškai susiejančių abi šalis.
Autorius – Masajošis (Masayoshi) (1802–1848). Netsukė „Samurajus“, Japonija, XIX a. pirmoji pusė. Dramblio kaulas, raižyba. Aukštis – 5 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Nežinomas menininkas. Aikuči durklas. Plienas, raižytas dramblio kaulas, Japonija, XIX a. Ilgis: 43,5 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Kagos mokyklos meistras. Cuba su šeimos herbų „mon“ atvaizdais. Japonija, XVI a. Geležis, kalimas, raižyba, bronzos inkrustacija, 8,3 × 8,3 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Nežinomas XIX a. antrosios pusės menininkas. Netsukė „Fukuroku – laimės ir ilgaamžiškumo dievas“, Japonija. Dramblio kaulas, raižyba. Aukštis – 3,9 cm © Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus
Paroda kaip solidarumo gestas
Projektas nebūtų įvykęs be didžiulio tarptautinio palaikymo. Tarp organizatorių ir partnerių – ne tik Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų muziejus bei Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, bet ir Lietuvos kariuomenė, šaulių sąjunga, Ukrainos ir Lenkijos ambasados, įvairios muitinės ir kultūros institucijos. Globėjais tapo Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis ir Ukrainos kultūros ministras Mykola Točickis.
Už projekto architektūrą atsakingas Vladas Balsys, dizainą kūrė Dovilė Valužytė, o restauravimo darbams vadovavo Rasa Bieliauskaitė-Mikolaitienė ir Rimvydas Derkintis.
Parodą „Samurajų lobiai“ galima aplankyti iki 2024 m. rugsėjo 15 d. Palangos gintaro muziejuje.
Parodos organizatoriai:
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejus
Nacionalinis Bohdano ir Varvaros Chanenkų dailės muziejus (Kyjivas)
Globėjai:
Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis
Ukrainos kultūros ministras Mykola Točickis
Generalinis rėmėjas: BTA
Informacinis rėmėjas: Palangos turizmo informacijos centras
Nuotrauka – Gintarės Grigėnaitės ©
