Susidraugaukime su stresu!

nuotraukos: switchedon.lt

Šiuolaikinis spartus gyvenimo tempas sekina žmogų, verčia pasiekti savo galimybių ribas. Sunku tampa atlikti net paprasčiausius darbus. Problemų šaltinis puikiai pažįstamas kaip kas ryt patekanti saulė – stresas. Stresu galima pavadinti akimirką, kai neatitinka mums keliamai reikalavimai ir mūsų objektyvios galimybės juos atlikti. Dėl šito neatitikimo mes patiriame įtampą, nerimą. Šiuos destruktyvius jausmus dažnai išprovokuoja pačios paprasčiausios smulkmenos, ir jie gali privesti prie rimtesnių ilgalaikių sveikatos (ir psichinės, ir fizinės) sutrikimų.

Stresas yra organizmo reakcija į dirgiklius. Dirgikliai gali būti neigiami, tokie kaip pavojus, artimo žmogaus netektis, baimė ir panašiai. Gali būti ir nekeliantys pavojaus, tačiau provokuojantys stiprias emocijas, pvz. kai pamatai savo susižavėjimo objektą ir tau ima smarkiai plakti širdis, aplanko netikėta sėkmė (laimi milijoną – ką tuomet darysi?) ir t.t.

Kokios neigiamos streso pasekmės? Tai bloga nuotaika, nervingumas, nerimas, dirglumas, kai kuriais atvejais net depresija. Populiarūs medikų tyrimai, bandantys išsiaiškinti, kaip stresas turįs įtakos tam tikrų ligų atsiradimui.

Streso sukelti simptomai gali būti trumpalaikiai ir ilgailaikiai. Kai atsiranda ilgalaikiai simptomai, tokie kaip nuolatinis nuovargis, tai jau vadinama emociniu išsekimu ar, kaip bebūtų gaila, depresija. Emocinis-dvasinis išsekimas yra kur kas sunkesnė būsena, kuri gali išsivystyti dėl nuolat besitęsiančio ar vis didėjančio streso. Tai neišvengiamai veda prie depresijos ir panašių blogų dalykų.

Puikiai žinoma, kad stresą patiriančios moterys (ypač ne tik dirbančios, bet ir keturis namų kampus ant savo pečių laikančios) rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir grožiu. Nuolatinis įsitempimas, susirūpinimo būsena, retai vartojama šypsena merginai tikrai neprideda grožio. Į stresinę situaciją reikėtų žvelgti kuo adekvačiau, kaip įmanoma dažniau šypsotis. Juk kuo dažniau šypsomės tuo jaunatviškiau atrodome. Be to, į šypseną dažniausiai atsakoma tuo pačiu. Yra posakis, kad merginos atrodo gražiausiai, kai verkia. Pastebėjau, kad tikrai. Tačiau tik ne tada, kai patiria susierzinimą ar stresą…

Patiriamas stresas nėra vien tik neigiamas dalykas, jis gali būti ir „geras“. Teigiama nauda atsiskleidžia ypatingą streso akimirkos būseną išnaudojant kūrybiškumui, svarbiems sprendimams priimti. Stresinėse situacijose žmogui išsiskiria adrenalinas, mobilizuojamos pagrindinės gynybinės ir gyvybinės organizmo fiziologinės reakcijos.

Visko, ar bent jau tai, ką įmanoma, galima išmokti. Taip ir su stresu. Galima sakyti, stresas yra kaip neišmokta pamoka. Būtent – neišmokta reaguoti į stresinius faktorius ir situacijas, ir todėl patiriamas stresas. Kad iš šitos pamokos negautume „kuolo“, turėtume stengtis tinkamai elgtis stresinėse situacijose.

Pasekmės, įveikimo sėkmė iš esmės susiję su tuo, kaip jį išgyvename. Kokie patarimai praverstų norint kontroliuoti ne tik užklupusį stresą, bet ir turėti kokybiškesnį kasdienį gyvenimą?

Visų pirma reikia akcentuoti pozityvų požiūrį. Privalome atsikratyti neigiamų slegiančių minčių. Jeigu stresas ištiko netikėtai, reikia patogiai atsisėsti, atsipalaiduoti, ramiai atsisėsti ir užsimerkti. Pasistengti save įsivaizduoti malonioje vietoje maloniu laiku darant malonų užsiėmimą. Gamtoje – parke, miške, jūros pakrantėje ar tiesiog mylimojo ar mylimosios glėbyje. Įsivaizduoti patiriamus malonius įspūdžius. Po tokios atgaivos akimirkos tikrai pasijusite ramesni.

Dieną reikėtų pradėti gerai nusiteikus, pasitikėti savimi. Atsikėlę pažiūrėkite į veidrodį (tai ypač aktualu moteriškosios lyties atstovėms ir „narcizams“ vyrams), nusišypsokite ir pasakykite sau, kad ši diena bus nuostabi, kad ir kas benutiktų. Vakare miegoti nueikite lydimi gerų minčių. Ypač padeda prieš miegą perskaityta gera knyga.

Fizinis aktyvumas – mankšta, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, joga – atitraukia nuo nerimą keliančių situacijų išgyvenimo ir suteikia naujų jėgų bei idėjų. Tiesiog susiraskite mėgstamą užsiėmimą, kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus.

Kas šiais laikais labai aktualu – suplanuokite savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis dėl dar neivykdytų darbų, planų. Taip iš anksto išvengsite nereikalingo streso.

Žinovai teigia, kad tai, kaip žmogus išgyvena stresą, priklauso nuo to, kaip individualiai suvokiama stresinė situacija ir kaip į ją emociškai sureaguojama. Jei naujų iššūkių (darbe ar kasdienybėje) neišsigasite, laikysite juos tik išbandymais, tada pernelyg nestresuosite. O jeigu jausitės sutrikęs, netvirtai, tuomet stresas tikrai apsunkins gyvenimą. Vadinasi, išeitis viena: paverskime savo priešą stresą savo draugu!