Nuotraukos: Iš asmeninio archyvo, SwO magazine
Ar atsigavote nuo praėjusių švenčių? Sprogote iš nekantrumo, o gal negalėjote sulaukti, kol praūš šventinė ,,magija”, nesvarbu, kuriame pasaulio pakraštyje praleidote gruodį – čia, keistas raudonas žvaigždes išsitraukusiame darganotame Vilniuje, sniegu pasipuošusiame atokiame kalnų kaimelyje ar, kaip aš, visa įmanoma Kalėdų atributika apsikarsčiusiame Milane. Kol mados blogai ir internetiniai žurnalai lūžta nuo patarimų jūsų vienkartinėms black & gold naujametinėms suknelėms bei pasižadėjimų, naiviai kurstančių viltis viską pradėti nuo pradžių ar bent jau tuos pačius kasdienius darbus atlikti geriau, išmokti, pasiekti ir nuveikti daugiau, aš tiesiog trumpai jus pasveikinsiu persiritus tą kai kam beprotišką, dar kitiems ramią naktį. Juk tai naujas tūkstantmetis, dvyliktukas – tad naujos, gaivios, įkvepiančios jo pradžios Jums.
Cartier juvelyrinis namelis, švenčių laikotarpiu tapęs dovanų dėžute
Dabar papasakosiu naujausią SwO magazine istoriją. Periodiškai, kaip buvo nuspręsta, šis kūdikis pasirodo keturis kartus metuose, bet kaip bus iš tiesų – pažiūrėsime. Tiesą sakant, neturime mes Lietuvoje nei normalių žurnalų, nei mados tradicijų – bene visi leidiniai susipirkti užsienio leidėjų, o mada, kad ir perspektyvi, bet jaunutė, tad neverta savęs apgaudinėti ir spraustis į „pasaulinius“ rėmus. Pasaulis ir taip globalus, o įvertinti jau po pirmojo numerio buvome ne už bet ką, bet buvimą savimi. Tad nenustebkite, SwO išvydę prekių lentynose kartais dažniau, kartais vėliau, ne visai tokį, kokį praeitą sezoną, įgavusį naują formą ar pavidalą. Pažadu, kol būsiu redaktore, pasistengsiu, kad SwO nebūtų vienas tų žurnalų, kuriuos nustoji skaitęs vien todėl, kad mintinai žinai, koks puslapis seka po vieno, koks amžiais nekintantis drabužių stilius peršamas vienos mados redaktorės ar koks maketas su kiek pakeistais paveikslėliais tavęs laukia.
Vaizdas nuo Duomo, katedros, į pagrindinę ir visad šurmuliuojančią miesto aikštę
Beje, apie formas. Lietuvoje mados senos, visiems vis dar susisukusios galvos dėl beformių mergaičių, tuo tarpu Milane, kuriame šiuo metu tenka gyventi, miestiečiai tiesiog persisotinę kaulėtų modelių. Prisiminiau tai, nes namuose kaip tik groja gyvo garso Beyonce‘s koncertas, o ši moteris – retas paneigs – tikra diva, vedanti iš proto galybę žmonių. Būtent čia, mados sostinėje, susipažinau su žmonėmis, neapdovanotais formomis ir besigriebiančiais plastinių operacijų, su pietų amerikiečiais, neperkandančiais rytų Europos šakalių manijos (anot jų, formos ir vingiuotos linijos – moters sinonimai). Tame pačiame didmiestyje, tiesą sakant, modeliai – tik darbo priemonė, ir niekas paskui juos nelaksto… greičiau atvirkščiai. Rūpinkitės savo kūnais, bet ne iki beprotybės. Juk ne savo liesu pilvu, bet talentu bei darbais įkvepiame aplinkinius. Ir dar – nėra kelio tik į kairę ar į dešinę, pirmyn ar atgal. Dažniau įsivaizduokite viską kaip žemėlapį iš viršaus – kelių plyti daugybė. Jei nerandate takelio į norimą greitkelį, briskite per pievą! Gerų metų! Akvilė
Vis dar statomas dangoraižių rajonas, žvelgiant nuo Corso Como – mados ir vakarėlių gatvės
