Akvilė Anglickaitė. Iš serijos „Kintanti rymo“. 2025 ©
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus šią vasarą kviečia patirti meną iš arčiau – ne tik žiūrėti, bet ir įsiklausyti. Ne tik stebėti, bet ir leistis į vidinę kelionę. Devynios naujos parodos, pristatomos skirtinguose muziejaus padaliniuose visoje Lietuvoje – nuo Vilniaus iki Juodkrantės – neapsiriboja estetiniu įspūdžiu. Jos jungia laikotarpius, temas, kartas ir emocijas. Tai meniniai pasakojimai apie tai, kas esame, kuo buvome ir kur link judame.
Pasak muziejaus generalinio direktoriaus dr. Arūno Gelūno, šių metų vasaros parodos siūlo itin platų temų ir meninių formų spektrą. Tai proga kiekvienam žiūrovui atrasti sau svarbius kūrinius, įsitraukti į aktualias diskusijas, arba tiesiog sustoti – lėtai, be išankstinių lūkesčių – ir iš naujo pažvelgti į pasaulį.
Evaldas Jansas. „Tulpių lysvė“. 1995 ©
Vasaros sezonas atidaromas birželio 13 dieną Pamario galerijoje Juodkrantėje. Čia eksponuojama klasikinės grafikos meistro Šarūno Leonavičiaus paroda „Daugiasluoksnis būties pasaulis“ – intelektualiai turtinga, vaizduotės pilna kūryba, kurioje pinasi mitologinės ir literatūrinės nuorodos. Ofortai, piešiniai tušu, interpretacijos pagal Donelaitį ir Beresnevičių sukuria pasaulį, kuriame linija tampa savarankiška kalba – tiek vizualine, tiek metafizine.
Toje pačioje erdvėje pristatoma jaunosios kartos menininkių Ignės Narbutaitės ir Ievos Kotrynos Ski videoinstaliacija „Preilos projektas“ kviečia pažvelgti į kurortą kaip į kultūrinės atminties ir fikcijos sankirtą. Gintaro kambario paieškų mitas, medijų isterija 1998-aisiais, dabartiniai peizažai ir jų melancholiškas, ironiškas skambesys – visa tai sujungta subtilia vaizdų archeologija. Tai kūrinys apie praeities šešėlius ir kolektyvines fantazijas, kurias dar ir šiandien saugome tyliai.
Birželio 20 dieną Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma retrospektyvinė paroda „Grafystės – Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935–1993)“. Gibavičius – vienas iš subtiliausių ir labiausiai konceptualių XX a. lietuvių grafikų, intelektualus vizualinio pasakojimo meistras, kuris kūrė ne tik grafikos darbus, bet ir scenografiją, instaliacijas, ekslibrisus. Jo menas – tarsi vizualinė meditacija apie ženklų pasaulį, apie kultūrą, kuri formuoja mūsų mąstymą ir jautrumą.
Rimtautas Vincentas Gibavičius (1935–1993), „Geležinis vilkas“, lino raižinys, 1964 ©
Nuo liepos 18 dienos NDG lankytojai galės susipažinti ir su muziejaus naujais įsigijimais. Paroda, kuri atveria muziejinės kolekcijos pokyčius per pastarąjį dešimtmetį, leidžia pažvelgti į šiuolaikinio meno įvairovę: čia bus ir fotografijos, ir tapybos, ir instaliacijų, ir taikomosios dailės objektų. Tai galimybė pamatyti, kaip institucinis žvilgsnis fiksuoja šiandienos meninius procesus ir kas patenka į bendrąjį kultūros archyvą.
Liepos 1 dieną Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma plataus užmojo paroda „Romantizmai“. Ji peržengia siaurą istorinę šio judėjimo apibrėžtį ir siūlo pažvelgti į romantizmą kaip į kultūrinę, tautinę, emocinę laikyseną, išsiskleidžiančią tiek XIX amžiuje, tiek XX a. pradžioje. Tapyba, grafika, mados artefaktai, leidiniai – visa tai kuria daugiabalsį pasakojimą apie idealus, vizijas ir nostalgijas, iš kurių formavosi moderni tautinė savivoka.
Liepos 11 dieną Radvilų rūmų dailės muziejuje duris atvers Akvilės Anglickaitės paroda „Kintanti rymo“. Jos kūryba, kurioje dera analoginė fotografija, piešiniai, videodarbai, kviečia į tylų, lėtą buvimą su gamta. Tai tarsi kvėpavimo ritmas, primenantis apie būtinybę sustoti ir įsiklausyti – tiek į išorinę aplinką, tiek į save.
Vos po kelių savaičių, liepos 24 dieną, Radvilų rūmuose bus atidaryta ir Evaldo Janso retrospektyva „Ekstrapoliacija“. Šis menininkas – vienas ryškiausių performanso, videomeno, tapybos kūrėjų, kurio kūryba drąsiai konfrontuoja su normomis, socialinėmis konvencijomis ir meno ribomis. Parodoje pristatomi trijų dešimtmečių darbai, apimantys platų spektrą – nuo intymių, provokuojančių performansų iki vaizdų, kuriuose menininkas tyrinėja tapatybę, politiką ir viešąjį kūną.
Mykolas Elvyras Andriolis (1836–1893). „Kur žygiavo lietuviai“ ©
Be šių naujai atidaromų parodų, LNDM vasaros maršrute svarbios ir jau veikiančios ekspozicijos. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje iki lapkričio 9 dienos eksponuojama Tanios Mouraud instaliacija „Atgimusiam skausmui pagerbti“, kurioje menininkė subtiliai reflektuoja Holokausto temą, jungdama tekstą, garsą ir tylą.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje iki rugsėjo 14 dienos pristatoma paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“, kurioje atsiveria tarpukario modernisto palikimas, jungiantis vitražo meną, scenografiją, animaciją ir dizainą.
Palangos gintaro muziejuje iki rugsėjo 15 dienos veikia japoniško meno ekspozicija „Samurajų lobiai“, kviečianti pažvelgti į samurajų kultūrą ne tik kaip į istorinį reiškinį, bet ir kaip į simbolinį kodą, pasakojantį apie garbę, discipliną ir estetiką.
Radvilų rūmų muziejuje dar galima suspėti aplankyti keletą vasaros pradžios parodų: kolektyvo „Post Ars“ parodą „Sankrova“, Janinos Sabaliauskaitės fotografijų seriją „Malonumas“ bei moterų menininkių projektą „Visa tai, ko negalima daryti“, kuris nagrinėja ribas, taisykles ir jų sulaužymą – tiek mene, tiek visuomenėje.
Be vizualinio meno, muziejaus erdvės šią vasarą tampa ir garsinės patirties vieta. Birželio 12–20 dienomis Radvilų rūmuose vyks vienintelis Baltijos šalyse audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Jame skambės aktualūs pasakojimai iš viso pasaulio – nuo karinių konfliktų iki kūniškumo temų, nuo socialinių protestų iki migracijos istorijų. Tai kvietimas įsiklausyti ir girdėti kitaip.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vasaros sezonas nėra tik parodų programa. Tai atvira, kviečianti erdvė, kur menas tampa laiko ženklu ir vidinės kelionės žemėlapiu. Nuo istorinių gelmių iki šiuolaikinių provokacijų – tai vasara, kurioje kiekvienas gali atrasti savo tylą, savo klausimą ir savo vaizdą.
