Nuotraukos: SwO.lt
Visą rytą geriame kavą ir valgome prancūziškus ragelius su raudonųjų serbentų uogiene. Puikiai kvepia ir skanu. Susižvalgome. Šiltai, nes kitaip nemokam. Kiek gražus žmogus, tiek jam gražus pasaulis! Naktinė mintis, kurią užsirašiau pabudusi iš sapnų raizgalynės. Su tušu. Tau ant riešo užrašau, Tau patinka, nes Tu labai gražus. Kiek daug aš matau Tavyje, negaliu nematyti, kiek daug spalvų ir garsų. Niekada neužmirštu paliesti Tavo odos lopinėlio, atsakai tuo pačiu, net daugiau…Dienoraštis be datų. Aš pradedu Tau jausti tai, ko joks žmogus nesupras. Didžiulis jaudulys. Spindesys dviese, ugnis su žarijom. Vienas dalykas žinoti, kitas – gyventi. Mes tikri! Tarp žaibų, tą šeštadienio naktį, jaučiausi saugiai, nes kai imi šilta ranka, nebegali jausti baimės. Tik tada jauti pasaką, kuri vyksta Tavyje, malonų kutenimą, kuris nepabosta, tiesą, žodžius girdi, kurie priklauso ne ausims, o kūnui. Tu – mano, o aš dar nesu Tavo. Stop ženklas. Palaukiam sekundę, užsidegs žalia, tada judėsim, nebesustosime. Esi iš nedaugelio, kurie atlaiko mano žvilgsnį. Lenkiuosi už tai. Jei negalėtum matyti manęs, tuomet skęstum, o aš tikrai negelbėčiau. Atsiprašau.
nuotrauka: swo.lt
Per jautru, tai, kas Tu esi. Tai turi būti amžinai gyva. Juodas ir baltas himnas gyvenimui. Pirmas veiksmas pavykęs, šiąnakt, rugpjūčio 12 d. po 23 val. kris daug žvaigždžių, filmuosim, nes norim atsiminti, išsaugoti. Tavo grožis yra beprotiškas, nebent kas, jis turi būti geras. Tas, kurį Tu kuri. Ugdau jausmą, auginuosi save. Sakiau, kai turėsiu daugiau proto skaitysiu Bibliją.
