Minimalizmo terminas pirmą kartą pradėtas vartoti JAV XX a. antroje pusėje mene, architektūroje ir muzikoje. Geriausiai minimalizmą apibūdina paprastumas, logika, nuasmeninimas, geometrinių formų atkartojimas. Tai buvo pradžioje. Šiandien minimalizmą suprantame ir kaip gyvenimo būdą, pagrįstą harmonijos principu. Aprangoje vyraujantys juodos ir baltos spalvos deriniai ne visada yra minimalizmas. Jis gali būti ir labai spalvotas, ir skanus, ir kvapnus. Ir labai individualus. Todėl trijų kūrėjų šįkart klausiame, kaip atrodo jų minimalizmas.
ANDRIUS ZAKARAUSKAS, dailininkas
Pamenu, koks mano širdyje atradimas buvo išgirdus „Monolake” grupės vedamos Robert Henke. Minimal techno buvo šokas mano jaunoms paauglio ausims. Sakiau sau, jog tai yra mano širdies ritmas. Toliau besidomint minimalizmu sekė klasikinės muzikos autoriai, tokie kaip Steve Reich, John Adams, Michael Nyman, kuris pritaikė minimalizmo sąvoką muzikoje. Tad didesnį įspūdį ir įtaką man padarė minimalizmas muzikoje, nei dailėje.
Man minimalizmas dailėje, kuris lėmė fabrikinį ir šaltą priėjimą, sunkiai buvo suderinamas su tapyba. Nors vienu kūrybiniu laikotarpiu stengiausi, kad žiūrovo sąmonėje skambėtų minimal techno, žiūrint į mano tapytą paveikslą. Tai buvo žaismas su nuolat pasikartojančia šviesa ir šešėliu, o tarpe jų vis išnyrantys ir pranykstantys personažų veidai, lyg ritmiškai linguojantys.
Sunku tiesiogiai tapybą ar paveikslą sieti su minimalizmu, bet iš jo pasiimu tai, kaip aš jį suprantu, ar tai, kas man reikalinga. Nes labai asmeninis rankos prisilietimas prieštarauja minimalizmo ištakoms. Paveikslo kūrimo procese naudoju tuos elementus, kurių tikrai reikia, judesiui išgauti naudoju to pačio objekto kartojimą, koloritas dažnai sąlygotas ekrano, ir dažnos minimalistinės kompozicijos.
Kita vertus, gyvenime pavadinčiau save kaupiku. Man patinka namai pilni dailės kūrinių, nors juose interjeras pakankamai minimalistiškas. Patinka kaupti vinilines plokšteles, rinkti dailės albumus. Ir tikrai dažnu atveju mėgstu atsitempti į studiją kokį šlamštą, nes galbūt prireiks. Mano darbo erdvė yra netvarkinga tvarka, bet man ji jauki. Visi čia esantys daiktai yra nukreipti į kūrybą ir tai, manau, yra mano asmeninis minimalizmas.
Nuotrauka – Visvaldas Morkevičius ©
(Non)matching size, 2014, drobe, aliejus, 170×180 ©
ERIKA PAULĖ, prekės ženklo erikahoc įkūrėja
Minimalizmas mano gyvenime įsismelkęs į daugelį sričių ir turi daug įtakos mano kasdienybėje bei kūryboje. Kasdienybėje man tai reiškia savo laiko vertinimą, draugystę su dabartimi, svajones ir siekį įgyvendinti savo aistras. Taip pat minimalizmas man asocijuojasi su atsakingu ir sąmoningu vartojimu, dėmesiu kūrybai, sveikatai bei individo augimui, atsisakant daiktų pertekliaus, prisidėjimą prie sociumo ar bendruomenės gerovės kūrimo.
Manau, erikahoc ženklas minimalizmą reprezentuoja itin ryškiai. Kuriant po šiuo ženklu mano principai išlieka labai griežti. Pradedant nuo to, jog kūrybai didžiulę įtaką turi geometrija, ir baigiant visos tiekimo grandinės kokybės priežiūra, aukštos kokybės medžiagų pasirinkimu bei jų natūralumu. Minimalistiniame dizaine bei erikahoc kūryboje pagrindinė idėja yra tai, jog visos dalys, detalės ir visuma yra redukuota iki tokio lygio, kur niekas daugiau negalėtų būti atimta dizaino patobulinimui. Iš esmės minimalizmas ir akcentuoja filosofiją less is more, kuomet produkto dizainas yra funkcionalus, estetiškas, tačiau tik su esminiais dizaino elementais, kurių pakanka šiems dviem akcentams patenkinti.
Tiek mano asmeninis stilius, tiek namų interjeras atspindi minimalizmo vertybes. Mano išlaikomas stilius akcentuoja mano požiūrį, kuris ir formuoja pasirinkimus. Asmeniniame įvaizdyje aš renkuosi ilgalaikiškesnius produktus bei daug dėmesio skiriu medžiagų kokybei. Mano skonis kardinaliai nekinta keičiantis tendencijoms ar sezonams. Taip pat visuomet atkreipiu dėmesį į ženklo, kurį renkuosi, pristatomą filosofiją bei žmones, kuriančius ženklo produkciją. Manęs greičiausiai nepamatysite apsivilkusios skirtingų raštų drabužiais, pirmenybę teikiu drabužio formai, architektūrai. Tikrai dažnai mane pamatysite nuo galvos iki kojų dėvinčią juodą spalvą (šypsosi).
Mano namų interjero pasirinkimai taip pat akcentuoja funkcionalumą, kokybę, estetiką, minimalistinį dizainą. Minimalizmo filosofijos šaknys siekia Japoniją. Būtent iš Japonijos yra kilęs puikiai žinomas ženklas MUJI, kurį pati asmeniškai labai mėgstu. MUJI produktų gausu mano virtuvėje bei vonioje. Minimalizmo filosofija akcentuoja daiktų bei detalių atsisakymą, kuris suteikia erdvę ir laisvę žmogaus vertybėms, jausmams. Ši filosofija skatina neapkrauti aplinkos ir taip neužgožti minčių. Itin ryškus to pavyzdys yra ir mano pirmosios baldų kolekcijos valgomojo stalo dizainas. Stengiausi atsisakyti apskritai visko, kas tik įmanoma ir siekiau, kad liktų tik stalo funkcionalumas bei estetika. Po ilgų derybų bei bandymų su konstruktoriais, turime itin lengvo dizaino, didelį, grakštų, bet tvirtą valgomojo stalą.
Minimalistinis stilius pabrėžia medžiagų kokybę, kurių pagalba sukuriamas kuklios prabangos įspūdis. Manau, tai gerai apibūdina tiek mano asmeninį stilių, tiek ir namų interjerą.
Tai jokiu būdu nereiškia, jog žmogus, laikantis save minimalistu, turi save griežtai riboti. Tai tik viena iš daugelio filosofijų, akcentuojančių tam tikras vertybes, kuriomis aš vadovaudamasi gyvenu.
Nuotrauka – Reda Mickevičiūtė ©
MIGLĖ RIMEIKĖ, Blue Sparrow Candles žvakių kūrėja
Minimalizmas man, pirmiausia, funkcionalumas ir tvarka. Tvarka virtuvėje, spintoje, kitose namų ar dirbtuvių erdvėse. Tikiu, kad chaosas ir daiktų gausa blaško bei neleidžia susikaupti ar, atvirkščiai, atsipalaiduoti. Taip pat, harmonija tarp jau esamų daiktų, jų spalvų, tekstūrų ir raštų. Mano nuomone, minimalizmas tikrai nėra, kaip dažnai įsivaizduojame, tik juodas ir baltas. Tačiau man labai svarbu, kad medžiagos, kurios mane supa, būtų kuo natūralesnės, malonios liesti ir ilgaamžės.
Tą pačią viziją stengiuosi perkelti ir į savo kuriamas žvakes bei kvapus – užuosdami konkretų, atpažįstamą kvapą ar vos kelių kvapų derinį, žmonės daug lengviau jį supranta ir juo mėgaujasi, todėl stengiuosi kvapų neperkrauti. Taip pat ir su žvakių ar namų kvapų stilistika. Tikiu, kad gerai apgalvotas paprastumas ir neperkrauta daiktų bei detalių išvaizda ne tik lengviau pritaikoma skirtinguose interjeruose, bet ir geriau atlieka savo funkciją – puošti ir papildyti aplinką. Juk visas grožis slypi mažose detalėse. Pačias medžiagas visada stengiuosi surasti kuo kokybiškesnes, kad žvakės kuo ilgiau degtų, kad namų kvapai neišgaruotų per mėnesį. O kiekvienos žvakės indą, ją sudeginus, galima panaudoti interjere dar keliais skirtingais būdais.
Minimalizmas mano namuose – tai tušti paviršiai, kuo mažiau lentynėlių, komodėlių ir daiktų, kurių paskirtis dažniausiai būna dulkių rinkimas. Todėl įsirenginėjant savus namus, specialiai vengiau įsigyti daug baldų, namuose palikta daug tuščių kampų tiesiog švariai erdvei ar gėlėms. Kadangi dabar pirkimo manijas apriboja turimi plotai daiktų kaupimui, prieš įsigyjant kiekvieną naują daiktą, būtinai pagalvoju, ar atsiras jam vietos namuose (esamuose stalčiuose), ar dažnai ir kaip jį naudosiu.
Tokie patys pasirinkimo bei naudojimo metodai kartojasi ir kitose mano erdvėse, bei vartojimo įpročiuose. Spintoje stengiuosi, kad visi drabužiai, batai ar aprangos detalės derėtų su kuo daugiau kitų, kad būtų dėvimi ne du kartus per sezoną ir, juolab, po vieno sezono neišmetami. Darbinėje erdvėje vengiu bet kokių nebūtinų tam konkrečiam darbui daiktų. Ant stalo gali būti tik kompiuteris ir vandens stiklinė, tada darbas tikrai produktyvesnis, nei dirbant apsikasus popieriais.
Tik mityboje man sunku su minimalizmu, kadangi labai mėgstu gaminti ir, žinoma, valgyti daug, įvairaus maisto, čia dažnai apsiskaičiuoju į didesnę pusę. Valgomojo erdvė gali būti tuščia, bet ant stalo bus penki ir daugiau užkandžių, patiekalų, padažų, desertų. Tada į balansą grįžti padeda draugai (šypsosi).
Nuotraukos – Miglės Rimeikės asmeninio archyvo ©
