Nuotraukos – Gedimino Bartuškos ©
MO muziejus meta iššūkį įprastoms švietimo sampratoms ir kviečia pergalvoti kultūros vaidmenį ugdant ateities kartą. Su naująja kampanija „Apmąstę meną, ateity išmąstys ir kitką“ muziejus ne tik žengia į viešą diskusiją apie švietimo reformas, bet ir įtvirtina savo poziciją kaip vieną aktyviausių kultūrinio ugdymo centrų Lietuvoje. Ši iniciatyva suskamba ypatingai aktualiai, kai pasaulis ieško atsakymų į klausimą – kaip ugdyti jaunus žmones, gebančius susidoroti su vis sudėtingesniais XXI amžiaus iššūkiais?
2024 metais beveik 200 valstybių vienbalsiai patvirtino ilgai rengtą UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo strategiją. Tai – ne tik deklaratyvus dokumentas, bet globalus įsipareigojimas integruoti kultūrą į formalųjį švietimą kaip vieną esminių jo ašių.
„Švietimo sistemos, kurias paveldėjome iš XIX amžiaus, tiesiog nebetinka dabartiniam pasauliui. Neįmanoma ilgiau mąstyti kategoriškai – arba žinios, arba kompetencijos; arba disciplina, arba kūryba“, – sako MO muziejaus vadovė Milda Ivanauskienė. Jos teigimu, kultūrinis ugdymas turi tapti ne šalutiniu pasirinkimu, o organiška švietimo dalimi, kuri padeda ugdyti atsparumą, empatiją, kritinį mąstymą ir kūrybiškumą.
MO muziejus šiuos principus taiko ne teorijoje, o praktikoje – jau daugiau nei penkerius metus įgyvendindamas edukacines programas mokiniams ir mokytojams visoje Lietuvoje. Tačiau tai – ne klasikinės dailės pamokos muziejaus erdvėse. Čia menas tampa ne tik turiniu, bet ir metodu.
„Analizuodami meną, vaikai ne mokosi piešti – jie mokosi mąstyti“, – pabrėžia Ivanauskienė. Edukacijos orientuotos į kompetencijų ugdymą: gebėjimą reflektuoti, bendradarbiauti, pagrįsti savo nuomonę, kurti naujas reikšmes, atpažinti ir įvardyti emocijas. Tai žinios, kurių klasikinis švietimo modelis dažnai nespėja suteikti, o ateities visuomenė – vis labiau reikalauja.
Svarbu tai, kad šie metodai yra lengvai integruojami į įvairius mokomuosius dalykus – nuo lietuvių kalbos iki matematikos ar fizikos. Prie MO muziejaus telkiasi daugiau nei 6 tūkst. pedagogų bendruomenė, kuriai suteikiami įrankiai bei metodinė medžiaga praktiniam darbui.
„Tai, ką darome dabar, atspindi ne tik šios dienos švietimo iššūkius. Tai – ilgalaikis darbas į ateitį. Todėl apie tai būtina kalbėti garsiai – Lietuvoje jau turime veiksmingų kultūrinio ugdymo praktikų, kurias reikia remti, plėtoti ir gilinti“, – įsitikinusi muziejaus vadovė.
Nuotrauka – Manto Puidos ©
Kultūrinis ugdymas – tai ne vien turtingų miestų vaikų privilegija. MO muziejus deda daug pastangų, kad šios galimybės būtų prieinamos plačiai – regionuose, kur vaikų startinės pozicijos dėl socialinių ar ekonominių sąlygų yra kur kas sudėtingesnės. Muziejaus edukacijos apima ir etninių bendruomenių mokyklas, skatina integraciją, priklausymo jausmą, pilietiškumo pagrindus.
Tačiau toks platus veiklos laukas reikalauja ne tik idėjų ir žmogiškųjų resursų, bet ir finansinio palaikymo. Būtent čia didelį vaidmenį atlieka mecenatų bendruomenė, kurios dėka muziejus gali veikti tvariai ir strategiškai.
„Švietimas – tai investicija į valstybės ateitį. Prisidėti prie šios srities stiprinimo reiškia žvelgti toliaregiškai, rūpintis visuomenės intelektiniu ir emociniu imunitetu“, – teigia Milda Ivanauskienė.
Šiuolaikinėje švietimo diskusijoje dažnai kalbama apie kompetencijomis grįstą ugdymą, emocinį intelektą, gebėjimą taikyti žinias realiame pasaulyje. MO muziejus, savo veikla atliepiantis šiuos principus, tampa tam tikru modeliu – neformalia mokykla, kurios idėjas vis labiau perima ir formalusis švietimas.
Kampanija „Apmąstę meną, ateity išmąstys ir kitką“ – tai ne tik komunikacinis gestas. Tai kvietimas sisteminiam pokyčiui. Kvietimas nebijoti pergalvoti švietimo esmės, permąstyti kultūros vietą ir vertę. Ir galbūt – per meną mokytis to, ko negali pasiūlyti joks vadovėlis.
