Nuotraukos – Rimanto Milkinto, (AV17) galerijos archyvo © Rimantas Milkintas, Dabarties jungtys, parodos fragmentas, 2020
Gegužės 8 dieną (AV17) galerijoje Vilniuje atidaroma personalinė Rimanto Milkinto paroda „Atotrūkis“. Tai – viena konceptualiausių pastarųjų metų šiuolaikinės skulptūros ekspozicijų, kurioje menininkas analizuoja formos, minties ir prasmės atsiskyrimus bei susitikimus. Tylus, bet galingas pasakojimas apie būsenas, kurias atpažįstame intuityviai.
Vilniaus galerijos pavasario sezoną šiemet pradeda išskirtinė paroda – Rimanto Milkinto personalinė ekspozicija „Atotrūkis“. Tai nėra vien tik vizualinių objektų rinkinys – tai instaliacijų, ready-made‘ų, skulptūrų tinklas, kuriame apčiuopiami ne tik materijos, bet ir emociniai, kultūriniai ar net egzistenciniai atotrūkiai. Nors Milkinto kūryba tvirtai įsitvirtinusi postmodernizmo kontekste, jos formos švara, medžiagiškumo pajauta ir intelektualinė laikysena priartina menininką prie modernizmo klasikų, tiek Lietuvos, tiek tarptautinio meno kanone.
Rimantas Milkintas, kaip tikras šiuolaikinės skulptūros architektas, kuria ne iš iliustratyvumo, bet iš konstruktyvaus atvirumo. Jo darbuose dominuoja plieninės sijos, fanera, surūdijęs metalas ir rasti objektai – viskas, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo techninė žaliava, bet parodoje tampa poetiškais simboliais. Tokia medžiagų selekcija ne tik formuoja skulptūrinį peizažą, bet ir įkūnija laiką – rūdis, įtrūkimai, medžiagos įtampos kalba apie istoriją, buvimą, dėvėjimąsi, atmintį. Milkintas kuria tokius vaizdinius, kurie žiūrovą įtraukia ne emociniu šūksniu, bet introspektyviu kvietimu stebėti, būti, suprasti. Ir galbūt susidurti su pačiu savimi.
„Atotrūkio“ anatomija
Parodoje „Atotrūkis“ žiūrovas kviečiamas keliauti per struktūrinius ir prasminius lūžius – tiek formoje, tiek idėjoje. Milkintas subtiliai analizuoja, kas nutinka, kai kūrinio dalis atsiskiria nuo visumos. Tai – tarsi metafora psichologiniam ar kultūriniam skilimui, tačiau ne destruktyvi, o siūlanti galimybę naujai sąveikai. Medžiagos čia kalba pačios – plienas švytuoja nuo laiko, o pjūvio vietoje atsiveria ne defektas, bet galimybė kitam naratyvui.
Skulptoriaus darbai alsuoja minimalizmo estetika, bet tai nėra sausas formalizmas. Priešingai – čia minimalizmas tampa psichologinės ir kultūrinės refleksijos instrumentu. Kiekvienas darbas – tai savotiška meditacija, kurioje forma tik iš pirmo žvilgsnio atrodo statiška. Judesys čia menamas, bet aiškiai jaučiamas – tarsi sustabdytas momentas, kuriame virpa įtampa.
Rimantas Milkintas, Spiečius, 2024
Skulptūra kaip pokalbis
Rimantas Milkintas – ne tik medžiagų manipuliatorius, bet ir erdvės dramaturgas. Jis kuria ne skulptūras vitrinoje, o patirtis erdvėje. Jo darbai neretai reikalauja fizinio priartėjimo, judėjimo, kartais net dalyvavimo – todėl ekspozicija tampa pokalbio forma. Žiūrovas kviečiamas ne tik stebėti, bet ir būti kūrinio dalimi, rezonansiniu paviršiumi, per kurį formos pasiekia emocinį sluoksnį.
Šioje parodoje galima įžvelgti ir dar vieną – asmenišką – temą: menininko santykį su kūrybos procesu, su medžiagų atmintimi, su laiku, kuris lieka sustingęs metalo paviršiuje. Skulptūros čia nėra baigtiniai objektai – jos nuolat interpretuojamos, perkuriamos per žiūrovo patirtį. Milkintas leidžia suprasti, kad „atotrūkis“ – tai ne tik fizinis tarpas, bet ir psichologinė, kultūrinė galimybė naujai pažvelgti į buvimą.
Rimantas Milkintas, H(I), 2018
Kūrėjo kelias
Rimantas Milkintas gimė 1977 metais, mokėsi Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje, o vėliau – Vilniaus dailės akademijoje, kur baigė bakalauro ir magistro studijas. Jo kūrybinė biografija – įspūdinga: daugiau nei penkiasdešimt parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų – Vokietijoje, Kinijoje, Italijoje, Belgijoje, Suomijoje. 2005 m. menininkui skirta NORD/LB premija už instaliaciją „Stabilus ir lankstus“, 2006 m. – Arnaldo Pomodoro fondo apdovanojimas, o 2011 m. jo darbai buvo įvertinti kaip geriausia instaliacija meno mugėje ArtVilnius‘11. 2020 m. jam įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos auksinis ženkliukas už kūrybą viešosioms erdvėms.
Ši patirtis neatsiejama nuo parodos „Atotrūkis“ – kiekvienas eksponuojamas kūrinys kalba ne tik apie medžiagą, bet ir apie laiką, apie tai, kaip žmogaus rankos ir protas keičia pasaulį negrįžtamai. Bet tuo pačiu ir subtiliai.
Rimanto Milkinto „Atotrūkis“ veiks iki birželio 13 dienos (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, Vilniuje. Projektą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Paroda ne tik vertinga šiuolaikinio meno lauko kontekste – ji būtina tiems, kurie nori patirti, kaip tylos erdvėje kalba forma, o praeitis iš naujo atrandama rūdžių paviršiuje.
Rimantas Milkintas, Laikmečio diagrama, 2022
