Andrėja Maiburovaitė. Dviejų kanalų video instaliacija, Breaking Point, Care, 2 min kilpa, 2025. Stop kadrai, M. Betta nuotrauka ©
Viena ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos menininkių Andrėja Maiburovaitė birželio 11-ąją, trečiadienio vakarą, Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidarė savo trečiąją asmeninę parodą „Crude“. Ši ekspozicija – ne tik estetinė, bet ir emocinė distiliacija, kur tapyba nafta tampa medija giliai autobiografinei, daugiasluoksnei istorijai papasakoti.
„Nafta tepasi plonai, perregimais rudais, žalsvais ir auksiniais sluoksniais, taip energinis svoris išlieka menamas“, – sako A. Maiburovaitė, paaiškindama, kaip materialus svoris tampa dvasiniu turiniu jos kūryboje. Ir iš tiesų, šioje parodoje medžiaga nėra tik tapybos priemonė – tai laikmena, nešanti praeitį, atmintį, vidinius lūžius.
Parodos pavadinimas veikia kaip atviras raktas į autorės kūrybos strategijas. Neapdorota – tai ne tik apie naftą. Tai apie žalią, netvarkingą, kartais skausmingą žmogaus patyrimą, apie autentišką santykį su savimi ir pasauliu. Čia kalbama apie šeimos istorijas, praradimus, trapumą, ligą, mirtį, tuštumą – visa tai tapyboje ir instaliacijose virsta ne griežtu naratyvu, o pojūčiais, tekstūromis, sluoksniais.
Andrėja Maiburovaitė. Sankaupa_, 2025, paveikslo fragmantas. Aliejus ir geležies oksidas ant drobės, M. Betta nuotrauka ©
Grupinė paroda Index of Error, A. Cavalensi nuotrauka ©
Andrėjos pasirinkimas tapyti nafta – sąmoningas ir konceptualus. Medžiaga, kuri dažniausiai asocijuojasi su pramonės ar karo mašina, pasirodo turinti visai kitą – kone poetinę – pusę. Ji išgaunama iš žemės gelmių, atsiranda iš senovės gyvybės formų – dinozaurų kaulų, negyvų muselių, pušų sakų. Šis geologinis laiko tankis, šis „heavy simplicity“ (sunkus paprastumas), kaip jį vadina autorė, įkrauna kiekvieną potėpį emociniu ir istoriniu kontekstu.
„Tapybai naudojamos naftos įkrautą potėpį apibūdinu heavy simplicity terminu“, – sako Maiburovaitė. – „Tai potėpis, kuriame slypi jėga, bet ji pasireiškia ne agresyviai, o subtiliai.“
Maiburovaitės meninė praktika remiasi autoetnografiniu tyrimu – asmeninių patirčių analizavimu per meninę raišką. Ji kuria ne siekdama iliustruoti atsiminimus, o norėdama juos transformuoti į naujus prasmių laukus. Tai savotiška poetinė dokumentika – kasdienybės akimirkos, šeimos įvykiai (skyrybos, liga, senatvė, mirtis) tampa simboliniais vyksmais kūriniuose.
Vienas iš parodos centrinių motyvų – praeitą vasarą jos sode per audrą nulūžusi šimtametė obelis, kuri prieš tai buvo subrandinusi rekordinį kiekį obuolių. Tai beveik biblinė metafora: vaisiaus gausa, lydima griūties. „Išsivėpęs vidus buvo tuščias“, – prisimena menininkė. Ir klausia savęs – o kartu ir žiūrovo – kaip perteikti tokią tuštumą? Kaip išversti ją į tapybinį, naftos klampumu dvelkiantį vaizdinį?
Mažeikiuose gimusi ir pirmuosius gyvenimo metus praleidusi menininkė augo naftos pramonės šešėlyje – tai aplinka, kuri, pasąmoningai ar tiesiogiai, suformavo jos medžiaginį jautrumą. Vėliau baigusi tapybos bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, Andrėja išvyko į Nyderlandus, kur studijuoja menų magistrą Hagos „Royal Academy of Art“.
Andrėja Maiburovaitė. Spiečius 50×60, 2024. Nafta, metalo dažai ant drobės. Nuotrauka iš asmeninio archyvo ©
Šis persikėlimas, pasak jos, tapo kritiniu kūrybiniu lūžiu:
„Išvykti iš Lietuvos tam, kad suprasčiau savo kontekstą, buvo kritiškai svarbus žingsnis mano kaip kūrėjos raidai. Iki tol kūrybą supratau ribotai – vien per tapybos prizmę. Hagoje prisijaukinau ir kitas medijas – video, tekstą. Dabar jos viena kitą papildo, maitina, aiškina.“
Parodoje „Crude“ šis tarpdalykiškumas atsiskleidžia visapusiškai – tapybiniai darbai susilieja su poetiniais tekstais ir video kūriniais, kurie ne tik atveria, bet ir gilina tapybos prasmes.
Paroda „Crude“ yra galerijos „Meno niša“ programos „Meno erdvė jauniesiems menininkams“ dalis – tai projektas, skirtas skatinti pradedančiųjų kūrėjų matomumą ir drąsius ieškojimus. Paroda veiks iki liepos 4 dienos, o jos organizavimą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Ši ekspozicija ne tik įkūnija šiuolaikinio meno aktualijas – jautrumą medžiagai, tarpdalykinį mąstymą, biografinio pasakojimo aktualumą – bet ir žymi kertinį tašką autorės meninėje karjeroje. Tai savotiškas sugrįžimas: nuo Hagos akademijos atgal į Vilnių, iš globalios meno erdvės – į savo vidinį kraštovaizdį, kuriame klampi nafta susilieja su skaidriomis emocijomis.
Paroda „Crude“ – Andrėja Maiburovaitė
Kur? Vilniaus miesto galerija „Meno niša“
Kada? 2024 m. birželio 11 d. – liepos 4 d.
Organizatoriai: Galerija „Meno niša“
Projektas: „Open Call – meno erdvė jauniesiems menininkams“
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė
Šiuolaikinis menas Lietuvoje vis ryškiau jungia ne tik žanrus, bet ir laikus – praeitį, dabartį ir tai, kas dar neturi formos. Andrėjos Maiburovaitės „Crude“ – tai šios jungties manifestas.
Menininkė Andrėja Maiburovaitė. Nuotraukos autorius – Michal Betta ©
