Autentiškos istorijos, lėtas laikas, žmogiškumas karo akivaizdoje ir humoro prisotinta psichikos sveikatos refleksija – visa tai telpa į penkių nepriklausomų kūrėjų videožaidimų rekomendacijas, kurias siūlo MO muziejaus parodos „GamePlay“ bendrakuratorė Agnė Kuprytė.
Kai lietus vilnija per langą, o vasaros saulė laikinai pasislepia, dažnas ieško ne tik pramogos, bet ir gilesnių patirčių. Šiuolaikiniai videožaidimai seniai nebėra vien tik veiksmo kupini nuotykiai ar virtualios kovos – tai medija, per kurią menininkai, kūrėjai ir kūrėjos pasakoja istorijas, kelia filosofinius klausimus ir atveria naujus savęs bei pasaulio pažinimo būdus. Parodos „GamePlay“ kuratorė Agnė Kuprytė iš MO muziejaus siūlo penkis įsimintinus žaidimus, kurie veikia ne tik kaip pramoga, bet ir kaip meninė bei emocinė patirtis.
„The Night Journey“ – kelias į nušvitimą vaizdu ir tekstu
Vienas pirmųjų eksperimentinių meno žaidimų, sukurtas videomeno legendos Bilo Violos, kviečia žaidėją pasinerti į tamsų, siurrealistinį sapno pasaulį, kuriame nėra aiškių tikslų ar kelių – kiekvienas pasirinkimas transformuoja ir patį žaidėją, ir jo aplinką. Žaidimo pagrindą sudaro menininko vaizdo archyvo medžiaga, o pasakojimą papildo tekstai iš Rumi, Riokano, šv. Kryžiaus Jono ir Plotino raštų.
„Tai ne populiarus, bet labai stiprus žaidimas. Jo meninė išraiška, emocinis gilumas ir naratyvo forma rodo, koks intelektualus ir jautrus gali būti vaizdo žaidimas“, – sako Agnė Kuprytė.
„The Longing“ – kantrybės ir vienatvės mokykla
Šiame lėtame, introspektyviame žaidime žaidėjas valdo būtybę vardu Šešėlis, turinčią vieną užduotį – laukti 400 realaus laiko dienų, kol pabus miegantis karalius. Kol skaičiuojamos dienos, galima tyrinėti požeminį pasaulį, skaityti knygas ar tiesiog nieko neveikti. Šis tuščiosios eigos ir nuotykių žaidimų mišinys tampa asmenine patirtimi, skatinančia mąstyti apie laiką ir laukimą.
„Greitų, veiksmo kupinų žaidimų pasaulyje „The Longing“ skatina lėtumą ir kantrybę – 400 realaus laiko dienų priverčia kitaip mąstyti apie tai, koks gali būti žaidimas“, – dalijasi Agnė.
„The Beginner’s Guide“ – žaidimas apie kūrybos trapumą ir ryšį su auditorija
Introspektyvus ir itin asmeniškas žaidimas „The Beginner’s Guide“, sukurtas Davey Wredeno, kviečia žaidėją keliauti per išgalvoto kūrėjo Kodos nebaigtų žaidimų seriją. Kūrėjo balsas pasakoja apie Kodos kūrybines krizės akimirkas, kūrimo džiaugsmus ir neviltį. Ši metapaskaita nuolat kelia klausimus apie tai, ką reiškia kurti, kodėl tai darome ir ką reiškia suprasti kitą.
„This War of Mine“ – civilio kasdienybė karo akivaizdoje
Šiame strateginiame žaidime veiksmo centre atsiduria ne kariai, o civiliai, bandantys išgyventi sugriautame mieste. Žaidėjui tenka spręsti moralines dilemas: ar pasidalyti paskutiniais maisto likučiais, ar rizikuoti gyvybe naktį ieškant vaistų. Žaidimo siužetui įtaką daro karo trauma, atsitiktiniai susidūrimai su kitais gyventojais ir individualūs likimai. Žaidimas kurtas remiantis Sarajevo apsiausties liudininkų pasakojimais.
„Tai moralinių pasirinkimų žaidimas, kuriame nėra teisingų atsakymų. Jis priverčia susidurti su žmogiškąja konflikto kaina, kurią dažnai ignoruoja karo žaidimų žanras“, – teigia kuratorė.
„Psychotic Bathtub“ – humoras ir psichikos sveikata vienoje vonioje
MO muziejaus lankytojai turi galimybę išbandyti dar neišleistą žaidimo „Psychotic Bathtub“ demo versiją. Jį kuria menininkė Natsha Sebben, asmeniškai išgyvenusi psichozės epizodą. Pagrindinė veikėja – Ofelija – gyvena ankštoje erdvėje, vonioje, kur sąveikaudami su aplinka žaidėjai patiria psichozės simptomus: nerimą, obsesines mintis, savinaikos troškimą.
Žaidime sunkios temos pateikiamos per šmaikščius dialogus, kurie ne nuvertina, o priartina sudėtingą vidinį pasaulį.
„Tai svarbus kūrinys, skatinantis empatiją ir sąmoningumą. Humorą čia pakeičia neironizuojantis žvilgsnis – jis tik dar labiau pabrėžia žmogišką pažeidžiamumą“, – pasakoja Agnė.
Tai žaidimai, kurie ne siūlo pabėgimą, o kviečia panirti giliau – į pasaulio struktūras, į žmonių santykius, į save. Jie neapsiriboja pramoga – kalba, reflektuoja, kartais net išprovokuoja.
MO muziejaus paroda „GamePlay“ veikia kaip tiltas tarp meno ir žaidimų kultūros – ne skirstantis, o jungiantis, neapibrėžiantis ribų, o ieškantis sąlyčio taškų.
Vaizdo žaidimai šiandien nebėra vien linksmybės. Jie tampa edukacija, introspekcija, pasaulėjautos forma. Kai už lango lyja, šie žaidimai ne tik padeda praleisti laiką – jie leidžia sustoti ir susitikti su savimi.
MO muziejaus paroda „GamePlay“ veikia iki lapkričio 16 dienos.