Kadrai iš filmo „Alisa miestuose“ © WDR, PIFDA MCMLXXIV, Wimo Wenderso fondas.
Rugpjūčio 14 dieną vienas ryškiausių šiuolaikinio kino meistrų Wimas Wendersas švęs aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Ši sukaktis – ne tik proga pagerbti režisieriaus kūrybinį palikimą, bet ir galimybė iš naujo pamatyti filmą, kuris ženklino jo kino kalbos formavimosi pradžią. Vilniaus „Skalvijos“ kino centre bus rodoma 1974 m. juosta „Alisa miestuose“ – subtilus pasakojimas apie kelionę, vienatvę ir ryšio paiešką.
Filmas nufilmuotas 16 mm nespalvota juosta, tačiau jo tonas kupinas švelnios poezijos ir melancholijos. Wendersas čia nepasakoja istorijos apie geografinį maršrutą – daug svarbesnė vidinė kelionė, atverianti personažų vienišumą ir trapias bendrystės akimirkas. „Alisa miestuose“ – vienas pirmųjų kūrinių, kuriame išryškėja lėta, kontempliatyvi režisieriaus estetika bei klajonių kaip egzistencinio ieškojimo motyvas.
Veiksmo ašis paprasta, bet gili. Keliaujantis žurnalistas ir fotografas Filipas oro uoste sutinka amerikietę, kuri trumpam patiki jam savo dukterį Alisą. Motinai dingus, Filipas su mergaite leidžiasi į kelionę po Europos miestus, ieškodami jos močiutės. Šis siužetas tampa atspirties tašku platesnėms temoms – žmogaus nesugebėjimui susikalbėti, vidiniam sustingimui, pastangoms atrasti atramos tašką pasaulyje. Filipas fotografuoja, tačiau kadrai nepajėgia perteikti jo jausmų. Miestai, kuriuos jis kerta, tampa veidrodžiais, atspindinčiais jo paties būseną.
Kadrai iš filmo „Alisa miestuose“ ©
Wenderso kūrybinė kelionė į kiną nebuvo tiesi. Prieš tai jis bandė mediciną, filosofiją, tapybą, tačiau galiausiai pasirinko kino kamerą. „Alisa miestuose“ filmuota 1973 m. vasarą, praėjus trejiems metams po diplominio darbo „Vasara mieste“. Tai pirmasis filmas, kurį režisierius kūrė Amerikoje. Įkvėpimo šaltiniai – bičiulio rašytojo Peterio Handke tėvystės patirtis ir Chucko Berry daina „Memphis, Tennessee“. Wendersas ne kartą yra pabrėžęs amerikiečių fotografo Walkerio Evanso įtaką filmo vizualikai – miestų vaizdai čia atrodo tarsi sustingę laike, be puošybos, be pagražinimų.
Ši juosta pradėjo vadinamąją „Kelio trilogiją“, kurią pratęsė „Blogas ėjimas“ (1975) ir užbaigė „Kelio karaliai“ (1976). Visose trijose filmuose pagrindinį Filipo vaidmenį atliko aktorius Rüdigeris Vogleris, dažnai vadinamas režisieriaus alter ego. Jo personažai nepaliaujamai keliauja, nes judėjimas jiems – vienintelė galimybė apmąstyti savo egzistenciją.
Režisierius Wimas Wendersas. Donatos Wenders nuotrauka ©
Wenderso santykis su Amerika – sudėtingas, kupinas prieštarų. 7–8-ajame dešimtmetyje jis, kaip daugelis jo kartos kūrėjų, žavėjosi amerikietiška kultūra – muzika, literatūra, kinu. Tačiau „Alisoje miestuose“ juntamas kritiškesnis žvilgsnis: Amerika vaizduojama kaip išsisėmusi, tuštėjanti erdvė, kurios vaizdiniai praranda gyvybingumą. Filipui tai nebe svajonių šalis, o vieta, kur miestai atrodo vienodi, žmonės kalba trumpai, be intonacijos. Režisierius per herojų rodo, kaip sunku rasti tikrumo pasaulyje, kuriame viskas tampa fasadu.
„Ten buvo daug laisvės. Bet ir daug tuštumos. Kiekvienas miestas atrodo kaip kito kopija. Net žmonės kalba taip pat – trumpai, be intonacijos. Aš negalėjau jų suprasti,“ – šie Filipo žodžiai skamba tarsi paties Wenderso išpažintis.
Kadrai iš filmo „Alisa miestuose“ ©
Rugpjūčio 14 d. „Skalvijoje“ filmą pristatys kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis. Seansas įtrauktas į teminę programą „Vieniši miestai, pasiklydę žmonės“, kurią rengia „Skalvijos“ kino centras kartu su Goethe’s institutu Lietuvoje. Šią programą vienija susvetimėjimo, vienatvės ir bendrystės paieškos didmiesčiuose – temų, kurios Wendersui itin artimos, spektras.
„Skalvija“ jau daugiau nei dešimtmetį nuosekliai pristato pasaulio kino klasiką Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose. Tai seniausias tokio pobūdžio ciklas šalyje, kuriame didelis dėmesys skiriamas filmų pristatymams – prie jų prisideda kino kritikai, o specialiai kiekvienam seansui kuriami autoriniai plakatai. Ši tradicija, palaikoma Lietuvos kino centro, rodo, kad klasika – tai ne tik praeities atspindys, bet ir gyva, su šiuolaikiniu žiūrovu kalbanti patirtis.
