Erika Vizbaraitė, asmeninio archyvo nuotrauka ©
Spalio 21–22 dienomis Vilniaus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje įvyks šiuolaikinės operos festivalio NOA premjera – „Anoniminiai šokiai“. Tai tarpdisciplininė dokumentinė fikcija, kurioje teatro, judesio, muzikos ir vizualaus meno priemonėmis nagrinėjamos įvairios priklausomybių formos, desperatiškos dopamino paieškos ir žmogaus pastangos pabėgti nuo realybės.
Pirmoji premjera ką tik įvyko Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje, o Vilniaus publikai šis kūrinys bus rodomas pirmą kartą. Spektaklio trukmė – 90 minučių.
Scenos erdvė primena prieblandoje skendintį laukiamąjį: įprastos kėdės, registratūros detalės, paslaptingos durys, iš už kurių sklinda nežemiški garsai ir šaltoka šviesa. Čia renkasi žmonės, ieškantys pagalbos, išsigelbėjimo ar bent trumpalaikės užmaršties. Jie kantriai laukia savo eilės, tikėdamiesi, kad už tų durų bus rasta išeitis. Bet ar ji tikrai egzistuoja?
„Anoniminiai šokiai“ balansuoja tarp tikrovių ir fantazijų, tarp farso ir siurrealizmo. Vaidybiniai epizodai persipina su realiais kūrėjų liudijimais, improvizacijos – su kruopščiai suplanuotais dramaturginiais sprendimais. Žiūrovas paliekamas nežinioje: ar tai tikros istorijos, ar tik sumanyta fikcija?
Darius Gumauskas, fotografas Visvaldas Morkevičius ©
Režisierius ir dramaturgijos autorius Darius Gumauskas pabrėžia, kad spektaklis gimė iš aktoriaus žvilgsnio į pasaulį: „Tai nuojauta, jusliškumas, neracionalus, gal net truputį mistiškas požiūris. Man įdomu atsidurti laikinoje gentyje, vėl susitikti su savo priklausomybe nuo teatro ir patikrinti, ar jis dar „veža“.“
Muzikinė spektaklio dalis remiasi ansambliškumu ir improvizacija. Kompozitorius Vytautas Leistrumas teigia: „Gyvai kuriama muzika kyla iš trupės narių įsiklausymo ir pasitikėjimo. Tai muzikinis zen – kūryba per bendrystę, o ne iš anksto suplanuotą partitūrą.“
Spektaklio choreografė Erika Vizbaraitė akcentuoja judesio organiškumą: „Judesys nėra vien forma, jis gimsta kaip reakcija, emocija, pojūtis. Kartais tai apgalvotas sprendimas, o kartais – netikėtas, bet tikras impulsas.“
Viena iš paradoksalių kūrinio inspiracijų – barokinės muzikos ir šiuolaikinės vakarėlio atmosferos susidūrimas. Ši netikėta dermė tampa erdve kūrėjų ir žiūrovų diskusijai apie universalias žmonių problemas: skurdą, depresiją, nelaimingą meilę, finansines ar moralines krizes bei nuolatinę karo grėsmę. Spektaklio akustinį muzikinį audinį kuria spineto garsai, sintezatoriai, perkusija, įvairūs objektai ir aktorių balsai. Čia baroko estetikos principai susilieja su elektronine kūryba, o improvizacija tampa jų jungiamąja grandimi.
Vytautas Leistrumas Vitenas photography ©
Scenoje pasirodo Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorių dešimtukas: Nomeda Bėčiūtė, Jūratė Budriūnaitė, Tautvydas Galkauskas, Monika Geštautaitė, Dalius Jančiauskas, Rusnė Navickaitė, Severinas Norgaila, Inga Norkutė, Vilija Paleckaitė, Juozas Žibūda. Prie jų prisijungia kontratenoras Vaidas Bartušas.
Kūrybinėje komandoje taip pat: konsultuojantis dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, scenografė Renata Valčik, videomenininkas Vytautas Narbutas, šviesų dailininkas Vilius Vilutis, garso režisierius Paulius Trijonis. Spektaklį prodiusuoja Valstybinis Šiaulių dramos teatras ir „Operomanija“.
Festivalį organizuoja Vilniaus miesto šiuolaikinio muzikos teatro kompanija „Operomanija“. Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.
