2025 m. balandžio 23 d. – gegužės 18 d. Vilniuje, Ukmergėje, Druskininkuose ir Gargžduose vyksiantis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „New Baltic Dance“ taps platforma ne tik ryškioms tarptautinėms trupėms, bet ir lietuviško šokio scenos lyderiams. Šiemet Lietuvos choreografų darbai tyrinės egzistencinius klausimus – nuo asmeninio identiteto paieškų iki baimės ir galios dinamikos.
„Jei Europos choreografų darbuose dominuoja išorinės realybės atspindžiai, tai lietuvių menininkai giliau pasineria į vidinio pasaulio tyrinėjimus. Tačiau visumos suvokimui reikia abiejų pusių“, – teigia festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė. Lietuviškoje programoje derės emocinis jautrumas ir provokatyvūs meniniai sprendimai, plečiantys šiuolaikinio šokio suvokimo ribas.
Mariaus Pinigio ir Oksanos Griaznovos duetas „Saikas“ nagrinėja pusiausvyrą tarp santykių ribų ir pertekliaus visuomenėje. „Tai kvietimas žiūrovams skirti laiko refleksijai, leisti sau stebėti, kaip du kūnai scenoje ieško, griauna ir iš naujo atkuria savo ryšį“, – pasakoja Pinigis.
Tarp Lietuvos ir Vokietijos gyvenanti choreografė Liza Baliasnaja festivalyje pristatys „Chiaroscuro“ – baroko dailės inspiruotą kūrinį, analizuojantį baimės poveikį visuomenės kūnui. „Baimė tvyro ore. Ji gali paversti mus groteskiškais arba pavojingais“, – sako Baliasnaja, atskleisdama, kaip meniniai vaizdiniai perrašo politinius naratyvus.
Gretos Grinevičiūtės „Šokis cigaretei ir geriausiai draugei“ pratęsia jos choreografinių dedikacijų seriją. Šis kūrinys analizuoja, kaip draugystė tampa stabilumo uostu gyvenimo pokyčių fone. „Kūrinys tiesiogiai atspindi veikimo ir gyvenimo principus, kuriuos renkuosi kasdienybėje kurdama ryšius. Draugystės ryšys liudija šalia esančių kitų santykių griūtis ar susikūrimus, daro įtaką kito asmenybės formavimuisi ir kinta pats. Tačiau ir čia – mes tolstame ir artėjame, prisileidžiame ir atsiribojame, nuogi, pažeidžiami, kartais pavydintys, bet nuolatos – ryšyje“, – sako Grinevičiūtė.
Docentė Giedrė Kirkilė debiutuos su soliniu monospektakliu „Kraitis“, kuriame mezgimo ir siūlų metaforos tampa priemone nagrinėti paveldėtas socialines normas. „Ar galime perkurti tradicijas, neprarandant savo šaknų?“, – kelia klausimą choreografė.
Agnietės Lisičkinaitės ir Igorio Shugaleev spektaklis „Clap & Slap“ analizuoja įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos menininkų santykių po 2022 m. įvykių. „Menas leidžia kalbėtis ten, kur realybėje dialogo nebėra“, – teigia Lisičkinaitė, kviesdama reflektuoti kolektyvinę ir asmeninę atsakomybę.
Lisičkinaitė ir Grinevičiūtė taip pat pristatys „Šokti 1000 metų“, kur judesio pagrindu tampa senjorų kasdienybė. Tai projekto „Dance Well“ dalis, skatinanti judėjimo sutrikimų turinčių žmonių integraciją per meną.
Festivalis „New Baltic Dance“ suteikia progą lietuvių choreografams kalbėti apie globalias problemas per asmeninės patirties prizmę. Tai meniniai dialogai, kurie peržengia ribas tarp asmeninio ir kolektyvinio, tarp išorinio ir vidinio pasaulio, tarp baimės ir galios, tradicijos ir maišto. Festivalio scena tampa erdve, kur susitinka ne tik kūnai, bet ir idėjos, provokuojančios naujus judesio suvokimo būdus.