Menu
 
 

Interviu su KABLOONAK: „Noras kurti visada egzistavo“

2016 09 29  13:31  |  M.I.C. Pokalbiai

Reklama SwO Live Feed

KABLOONAK - SwO magazine

Nuotrauka: Laima Vansevičienė

Dar ankstų pavasarį pasirodė jo debiutinis albumas kiek ironišku pavadinimu „Piano Out of Tune“. Šis atlikėjas tapo netikėtu atradimu daugumos klausytojų ausims. Jonas Narbutas – anaiptol ne naujokas lietuviškos muzikos scenoje. Kaip būgnininkas jis pasirodo su grupėmis „Garbanotas bosistas“ ir „Parranda Polar“. Su melancholiško skambesio dainų autoriumi kalbėjomės apie tai, kodėl jis pasivadino neįprastu pseudonimu, kaip vyko pirmojo albumo įrašymo darbai bei kokius solo atlikėjo planus kuria ateičiai.

Įdomus ir ausiai negirdėtas KABLOONAK žodis tapo tavo sceniniu pseudonimu. Kodėl būtent jį pasirinkai?

Istorija paprasta. Tėvas mane taip vadino vaikystėje, nes jis buvo matęs filmą pavadinimu „Kabloonak“, pasakojantį istoriją, kaip praeityje buvo kuriama kino juosta apie Grenlandijoje gyvenusius inuitus. Arktis, stingdantis šaltis, į daugiasluoksnius drabužius susisukę žmonės – visai kaip vaikystėje, kada tėvai mus žiemą rengė storais kombinezonais, kuriuos vilkint būdavo sunku judėti. Ko gero, tėčiui priminiau filmo veikėjus ir nuo tada jis mane taip praminė. O šį žodį prisiminiau tą akimirką, kai svarsčiau apie savo sceninį vardą. Nenorėjau, kad jis skambėtų dirbtinai. Ieškojau sau itin artimo, pažįstamo žodžio, kad nereikėtų jo specialiai sukurti.

Ar pradėjęs rašyti dainas kaip solo atlikėjas, turėjai išankstinį tikslą pasiekti klausytojų auditoriją?

Pačioje pradžioje, tik pradėjęs kurti dainas apie tai negalvojau. Tuo metu man tiesiog labai patiko įrašinėti muziką namuose. Dirbau neturėdamas tikslaus grafiko. Geriausias kūrybai laikas man būdavo nuo 21 iki 1 val. Namie sukurdavau pirminius dainų eskizus, o studijoje – jų išbaigtus variantus.

Kodėl albumą pavadinai „Piano Out of Tune“?

Aš nebuvau prieš albumą pavadinti kurios nors dainos vardu. Tą nulėmė pačios dainos, tokio paties pavadinimo skambesys. Jis vibruojantis, šiek tiek išderėjęs… Aš ir pats kartais jaučiuosi išsiderinęs. Nenorėjau albumui suteikti dramatiško pavadinimo.

Ar visi kūriniai, kuriuos įrašinėjai, pateko į albumą „Piano Out of Tune“?

Yra kūrinių, kurių sąmoningai nusprendžiau nepublikuoti. Jie man pačiam nėra aktualūs. Kai kūrimo procesas užsitęsia ilgiau, laikui bėgant tam tikros dainos jau nebūna reikšmingos. Visgi dar nesu nusprendęs, ką darysiu. Juokais pagalvoju, kad reikėtų išleisti atskirą nepublikuotų dainų bei eskizų albumą.

Kas gimsta pirmas – melodija ar dainos tekstas?

Kartais pirmiau atsiranda tam tikra frazė arba priedainis, kuriuos pritaikau sukurtoje melodijoje. Tačiau dažniausiai viskas prasideda nuo jausminio lygmens. Tiesiog pradedu groti atitinkamas natas, – kaip tuo momentu jaučiuosi. Tada akimirksniu atsiranda dainos posmelis, priedainis. Retai nutinka, kad vienu prisėdimu parašau tekstą. Mintis gali išsikristalizuoti netikėtai. Kartais tekstus išsiverčiu į anglų kalbą ir tada žiūriu, kaip jie skamba.

Tavo dainose juntama melancholija. Kodėl?

Nesistengiu kurti linksmų ar liūdnų dainų, nes jei tą sąmoningai daryčiau – tai jaustųsi. Dauguma jų – melancholiškos. Man patinka toks skambesys, nuotaika. Juolab ir aš pats klausau nemažai melancholiškos muzikos, tai malonu ausiai. Dainas apie praėjusią meilę daug lengviau dainuoti melancholiškai nei linksmai, tačiau tai – ne taisyklė. Bet jos nėra visiškai liūdnos, jose yra ir ironijos.

KABLOONAK

Nuotraukos: asmeninis KABLOONAK archyvas.

Papasakok, kaip sekėsi įrašinėti albumą?

Noras kurti visada egzistavo. Taip buvo ir tais atvejais, kuomet grojau su kitomis grupėmis. Kurdavau muziką, tačiau ne sau. Nors įrašinėti pradėjau tada, kai supratau, jog neverta laukti tam palankių sąlygų. Žinoma, tam reikėjo techninių galimybių. Visgi įrašai neprasidėjo, kol neįsigijau savo pirmosios gitaros.

Tuo metu nuomavausi studiją Visų Šventųjų gatvėje. Jos viršuje buvo mažos nenaudojamos patalpos, kurias įsirengiau pats. Gretimoje patalpoje buvo sendaikčių krautuvė, kurioje dirbo senas vyras, pravarde „čigonas“. Tarp jo turimų daiktų buvau nusižiūrėjęs akustinę gitarą, tačiau niekaip nesutardavome dėl kainos, kuri man visada būdavo per brangi. Pasiūliau mainus, iškeičiau į ją savo turimą kongą. Tokiu neįprastu būdu gavau man labai derančią gitarą, kuria įgrojau albumo dainas.

Kiek laiko užtruko kūrybinis procesas?

Manęs neribojo laikas, tad sunku pasakyti. Tai turėjo užtrukti daugiau nei metus. Kadangi muzikos kūrimas ir įrašymas vyko su tam tikromis didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis. Įrašęs dalį kūrinių supratau, kad noriu išleisti jų albumą. Tada atsirado tikslas ir darbas pagreitėjo.

Kai albumas išvydo dienos šviesą, ar nebuvo aplankiusi nuojauta, kad kažko ir nereikėjo paviešinti?

Ko gero, neįmanoma išvengti to, kad klausytojai tavo muziką interpretuos ir supras savaip. Tačiau aš pasiekiau tą etapą, kuomet savo kūrinius esu išklausęs galybę kartų, todėl jautrumo dėl jų nebėra. Nemanau, kad jose yra labai daug asmeniškumų. Jei daina apie meilę, tai nereiškia, kad žmonės žinos, ką tu myli. Dabar kūrinio nedėčiau tik dėl to, kad jis man nebepatinka, o ne dėl atskleidžiamų išgyvenimų.

Ar tau yra svarbi kitų nuomonė? Ar ji buvo svarbi išėjus tavo albumui?

Žinoma, ji yra svarbi. To nenuslėpsi. Jeigu būčiau sulaukęs vien kritikos, tikrai kitaip reaguočiau. Tačiau, laimei, žmonėms patiko.

Pasirodei festivalyje „Tylos“. Tai buvo tavo pirmasis solo pasirodymas?

Tai buvo daugiau performanso dalis nei pasirodymas. Pasiūlymo atlikti kūrinį „Am I“ sulaukiau iš pažįstamų, kuriems patiko mano albumas. Idėja pasirodė įdomi, tad sutikau. Vienos dainos atlikimas truko apie penkias su puse valandos. Nemenkas iššūkis… Kita vertus, buvo smagu būti to veiksmo dalimi, stebėti, kaip groja kiti, panirti į meditacinę būseną.

KABLOONAK

Ar ateityje tavęs lauks soliniai koncertai?

Manau, kad taip. Tiesiog laukiu tinkamo laiko: suburti muzikantus, kartu repetuoti. Tam, kad pasiruoščiau soliniam pasirodymui, reikėtų dar nemažai padirbėti. Galbūt pavyks anksčiau už gyvą pasirodymą paleisti kažką į internetą.

Kaip vertini grojimą grupėse ir individualiai? Kuris variantas yra arčiau širdies?

Būtų labai smagu pagroti Kabloonak programą. Tada tikrai galėčiau atsakyti į šį klausimą. Iš tiesų man labai patinka groti būgnais, tačiau tai nereiškia, kad sėdint už jų turi mažiau atsakomybės. Tiesiog įsivaizduoju, jog solo atlikėjui yra daugiau galimybių paslysti.

Ar tavo planuose yra vietos antram albumui?

Kol kas įrašinėjimo darbai visai sėkmingai vyksta. Man patinka dirbti pamažu: eskizų ruošimas, nežinojimas, kaip tai toliau vystysis… Tačiau nesilaikau nuoseklaus plano. Tai vyksta etapais. Matai, kuris eskizas tinka prie kurio. Jeigu imčiau daryti įrašus nuosekliai, per pusmetį galėčiau išleisti ir antrąjį albumą.

Griežtai draudžiama SwO magazine paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © Swo.lt

Komentuok:




*



Reklama
Outlook Festival 2017 - Europe's leading soundsystem culture festival

Yaska Art