Nuotraukos – Monikos Sutkutės / Jūratės Gutauskienės asmeninio archyvo ©
Ne paslaptis, daugelis iš mūsų renkamės gyvenimą dideliame mieste, nes, atrodo, turime nuostatą – tik čia laukia didelės galimybės. Ką darytumėte, jeigu vieną dieną tektų palikti savo įprastą gyvenimą didmiesčio ritmu ir išsikraustyti kažkur, kur gerokai ramiau ir gerokai mažiau veiklos? Ar pavyktų prisijaukinti mažą miestą, kuriame nėra draugų? Ar rastumėte jėgų daryti kažką daugiau?
Šiandien kalbamės su studijos JUDESIO ALCHEMIJA įkūrėja bei prekės ženklo URBAN YOGA STORIES bendraturte, kuri įprastą didmiesčio rutiną iškeitė į gyvenimą mažame mieste. Po ilgų blaškymųsi tarp sostinės ir naujų namų Jonavoje Jūratė nusprendė, kad laikas sustoti ir pabandyti paversti šį miestą namais. Tai tapo įkvepiančia istorija, kaip pakeitus mąstymą ir įsitikinimus ateina geri dalykai.
Kviečiame nusiteikti maloniam ir motyvuojančiam pokalbiui, atskleidžiančiam, kaip pasikeitusi situacija gali atnešti daugiau užsispyrimo, gyvenimo džiaugsmo ir, žinoma, rezultatų.
Jūrate, papasakok kaip prasidėjo tavo judesio istorija.
Iš pirmo žvilgsnio (bent jau daliai pažįstamų) gali pasirodyti, kad mano dabartinė veikla yra neįtikėtina, nes dar prieš penkerius metus dirbau su svarbiais verslo ar visuomeninio sektoriaus plėtros projektais, vilkėjau oficialią aprangą ir susitikdavau su labai svarbiais žmonėmis (kas man dabar atrodo neįtikėtina).
Tiesą sakant, ir man pačiai pradžioje buvo keista atrasti save kaip sveikatingumo mankštų trenerę. Tačiau, praėjus penkeriems metams, matydama daug platesnį vaizdą ir visų įvykių seką, esu tikra, kad kitaip ir negalėjo būti, aš tiesiog grįžau prie savo ištakų. Nuo vaikystės sportas, fizinis aktyvumas visada buvo šalia manęs. Mano tėtis – vienas geriausių Lietuvos imtynių trenerių, o mama net ir dabar sugeba atlikti sudėtingiausias jogos asanas. Sporto tema iki šiol yra viena iš labiausiai aptarinėjamų temų šeimos susitikimuose.
Dauguma žmonių turėdami slaptą svajonę patiria daug abejonių ir baimių. Gal galėtum pasidalinti savo patirtimi, kas padėjo pasiryžti? Juk išbandei tiek daug skirtingų sričių, o dabar esi studijos JUDESIO ALCHEMIJA įkūrėja ir labai perspektyvaus prekės ženklo URBAN YOGA STORIES bendraturtė.
Abejonės ir baimės, manau, yra neatsiejama kūrybos proceso dalis. Tai lyg pirmasis tavo projekto etapas, kuriame, deja, miršta dauguma gerų idėjų.
Nors žvelgiant dabar iš laiko perspektyvos savo gyvenime tikrai nebijojau keisti ir ieškoti, tačiau su kiekvienu pasikeitimu visada patirdavau daug įtampos. Ir už kiekvieno pokyčio, net ir menkiausio, slėpėsi ilgos ir sunkios apmąstymų valandos.
O kalbant apie šiuos du projektus JUDESIO ALCHEMIJA ir URBAN YOGA STORIES – su jais, tiesą sakant, viskas buvo kitaip. Tai tarsi kažkokio dieviško visatos plano dalis. Abu šie projektai gimė tą pačią vasarą, kai mano dukrytei buvo vos pusmetis, o laiko darbams turėdavau 1 valandą per mažylės pietų miegą ir visas ilgas naktis. Tada abejonių nebuvo, žinojau, kad jei tą dieną nepadarysiu, tada nepadarysiu niekada, nes laiko turiu tik tiek. Taip pat tuo metu galvoje vis sukosi vienos draugės kažkada pasakyta mintis: „Idėja ateina tau, nes Visata tiki, kad tu gali ją įgyvendinti. Jeigu tu pradedi ja abejoti, tai ta pati idėja iškeliauja pas kitą žmogų, ir galiausiai ji ras tą, kuris patikės savo jėgomis.“ Ir tai buvo mano to meto mantra.
Kaip kilo idėja sukurti savo prekės ženklą URBAN YOGA STORIES ir koks jo išskirtinumas?
URBAN YOGA STORIES – tai jogos filosofijos ir minimalizmo idėjų įkvėptas prekės ženklas. Jogos filosofija pateikiama per šiuolaikiniam miesto žmogui artimą estetinį suvokimą.
Visa idėja kilo iš asmeninės patirties. Dirbdama trenere, dažnai girdėdavau, kaip žmonės atmeta jogą, jos neišbandę, vien dėl to, kad ji pateikiama per daug rytietiškai, sakraliai ar mistiškai. O iš tiesų – tai juk tūkstančius metų praktikuojama, laiko patikrinta asmeninio tobulėjimo ir augimo sistema, kurios tiesos yra universalios, nepriklausomai nuo kultūrinio, rasinio ar kitokio konteksto.
Taip pat vienas svarbiausių mūsų prekės ženklo aspektų yra tvarumas. Atsakingos mados principai yra neatsiejama dalis – besigilindami į jogos filosofiją bei harmonijos paieškas, negalime pamiršti ir globalių gamtosaugos bei žmogaus teisių problemų. Tai vientisas požiūris į subalansuotą ir harmoningą vidinį pasaulį bei santykį su išoriniu.
Šį prekės ženklą kuriame dviese. Ir jo pavadinime yra užkoduotos mūsų asmenybės – mano partnerė, Kristina Uosytė, yra architektė bei iliustratorė, tad ji tarsi įneša urbanizmo ir skandinaviško minimalizmo dvasią. Aš pati esu jogos ir sąmoningumo atstovė. Tad tikiu, kad mūsų tandemas kuria sąmoningiems miesto minimalistams patrauklų prekės ženklą.
Papasakok apie tavo organizuojamus workshopus.
JUDESIO ALCHEMIJA prasidėjo nuo keleto nedrąsiai suorganizuotų lankstumo lavinimo workshopų Vilniuje. Lankstumo tema susidomėjau daugiau nei prieš 10 metų. Tuo metu turėjau gana daug stereotipinių įsitikinimų apie lankstumo lavinimą: amžiaus barjerą (jeigu lankstumo nelavinai vaikystėje, suaugus net neverta pradėti) bei skausmo pojūtį (tik per kančias į žvaigždes).
Per visą šį dešimtmetį buvo laikotarpių, kai pakankamai stipriai dirbau šioje srityje, buvo ir tokių, kai visai nedariau nieko. Tikrai buvo ir „kietų“, ir visiško nusivylimo akimirkų. Tikrai buvo skausmo ir traumų. Tik atradusi jogos praktikas požiūrį į lankstumo lavinimą pakeičiau iš esmės. Tada ir pradėjau kastis gilyn ir gilyn. O prieš trejus metus pradėjau vesti pirmuosius lankstumo lavinimo workshopus (tuo metu dar dirbau kitoje judesio studijoje), kurie iš pavienių susitikimų Lietuvos didžiuosiuose miestuose peraugo į tęstinį projektą – lankstumo iššūkius. Ir šiuo metu šis projektas ir toliau auga – jau turiu ir online versiją.
Pasidalink, kaip kilo mintis atidaryti nuosavą judesio studiją Jonavoje.
Kaip jau minėjau anksčiau, nuo tos akimirkos, kai palikau gerai apmokamą darbą ir netikėtai atsidūriau judesio sferoje, atrodo, kad visas gyvenimas klostosi tarsi pagal kažkokį visatos planą. Žinoma, tai nereiškia, kad man kasdien sekasi, viskas krenta iš dangaus, tačiau jau kuris laikas neapleidžia jausmas, kad einu teisingu keliu.
Taip ir Jonavoje atsidūrėme visiškai neplanuotai. Būtent čia gyvenant gimė mano svarbiausi projektai – URBAN YOGA STORIES ir JUDESIO ALCHEMIJA.
Prisipažinsiu, kad iš pradžių mintis iš Vilniaus kraustytis į Jonavą (mažai pažįstamą mažą miestą) manęs nežavėjo, o ir pamilti šį miestą man užtruko beveik pusantrų metų. Net mano abu projektai dar ilgą laiką buvo susieti su Vilniumi, dažnai dėl darbų ten grįždavau.
Tačiau nuo tos akimirkos, kai pajutau meilę ir dėkingumą savo dabartiniam gyvenimui Jonavoje, atsirado nuostabios lofto tipo patalpos. Tai nebuvo planuota, jokio verslo plano ar iš anksto paruoštos idėjos mes neturėjome. Nuo pat pradžių tose erdvėse buvo tiesiog gera būti. Žinoma, nebuvo taip lengva pasiryžti, nes tikrai gąsdino įvairios verslo rizikos (dabar, pasaulinės pandemijos metu, tai skamba net juokingai). Į priekį vedė tik žinojimas, kad Jonavoje ši erdvė bus unikali. Ir suvokimas – kad ir kas nutiktų, mes padarėm geriausiai kaip galėjome, o visa kita ne mūsų valioje.
Tavo studijos pavadinimas skambus ir išsiskiriantis. Papasakok, kaip gimė JUDESIO ALCHEMIJOS idėja.
Tiesą sakant, net nepamenu visos istorijos. Kurdama pavadinimą turėjau vieną tikslą – norėjau, kad jis būtų lietuviškas ir vis dar gerai skambėtų. Prisipažinsiu, ne iš karto jis man patiko. Galbūt tik praėjus metams pajutau jo svorį ir tikrąją prasmę.
Iš pirmo žvilgsnio jis skamba paslaptingai, tačiau jame slypi visa gydomoji judesio galia – juk po jogos, bėgiojimo ar bet kokios mankštos mes jaučiamės tvirtesni ne tik fiziškai, tačiau ir pailsėję emociškai, sustiprėję dvasiškai, tarsi pasikrovę naujos energijos.
Ar yra kažkokie esminiai skirtumai užsiimant šia veikla sostinėje ir mažame mieste?
Skirtumų tikrai yra, tačiau nepasakyčiau, kad jie labai dideli. Pavyzdžiui, Vilniuje vienas iš svarbių kriterijų renkantis patalpas studijai yra lokacija (žmonės paprastai sportuoja arba šalia namų, arba šalia darbo), Jonavoje tai nėra esminis aspektas, viskas pakankamai greitai pasiekiama iš bet kurio miesto taško. Tačiau čia nekilnojamojo turto pasiūla yra kur kas mažesnė, tad nėra didelės lasvės rinktis, o ir kainos pakankamai aukštos.
Taip pat mažame mieste kur kas svarbesnį vaidmenį vaidina reputacija. Iš lūpų į lūpas atsiliepimai sklinda labai greitai ir suformuotą nuomonę kitomis marketingo priemonėmis pakeisti labai sudėtinga. Tačiau iš kitos pusės, tai didžiulis pliusas toms įmonėms, kurios turi nepriekaištingą reputaciją ir aukštą paslaugų kokybę. Tad, manau, pats geriausias marketingo sprendimas – orientuotis į kuo aukštesnę savo paslaugų kokybę, kad klientai liktų ne tik patenkinti, tačiau ir maloniai nustebę.
Kaip manai, kokie pagrindiniai rodikliai lemia sėkmę atidarant verslą mažame mieste?
Žinoma, tai labai priklauso nuo veiklos tipo. Kalbant apie judesio studiją, visgi esminis dalykas yra personalo profesionalumas ir charizma. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina viso prekės ženklo unikalumas – pradedant patalpomis, atmosfera, kurią tu sukuri savo klientams, baigiant tavo komunikacija internetinėje erdvėje. Aiškus savo prekės ženklo identiteto ir vertybių suvokimas – mažame mieste tai jau didelis konkurencinis pranašumas.
Ne paslaptis, kad šiuo metu dauguma verslų patiria tikrą išbandymą. Kokių veiksmų nusprendei imtis siekdama išsaugoti verslą?
Tikra tiesa, per karantiną tiesioginė mūsų veikla turėjo sustoti. Vienu metu tai atrodė kaip didžiulė katastrofa. Tačiau tuo pačiu tapo proga įgyvendinti savo seną svajonę, kuriai niekaip neturėjau drąsos ir pasitikėjimo anksčiau – sukurti virtualią judesio studiją. Pirmasis tikslas buvo išlaikyti ryšį su esamais klientais, tačiau virtuali erdvė padėjo pritraukti naujų klientų iš kitų miestų bei susigrąžinti keletą senų klientų iš Vilniaus. Tad šiuo metu dedu visas pastangas, kad virtuali studija taptu kokybišku ilgalaikiu projektu.
Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia siekiant įsitvirtinti online erdvėje?
Pati pradžia buvo gana chaotiška – paskelbus karantiną, didžioji dalis sporto specialistų nuo pat pirmų dienų čia persikėlė. Pasiūla buvo milžiniška. Daug įtampos ir būtinybė priimti greitus sprendimus. Tačiau mano vidinis balsas kuždėjo, kad man reikia šiek tiek laiko nusiraminti bei idėjai išsigryninti, kokios online studijos aš noriu, todėl mano virtualus startas prasidėjo tik nuo antrosios karantino savaitės.
Vėliau atėjo metas apsvarstyti techninius klausimus: sugalvoti, kokia forma ir kaip bus pateiktos mano videotreniruotės. Džiaugiuosi, kad pagaliau radau platformą, su kuria pavyks įgyvendinti profesionalios online studijos idėją.
Tiesa, ir sukurti pirmą videotreniruotę nebuvo lengva, kai vidinis kritikas buvo ypač priekabus. Tačiau dabar mėgaujuosi šiuo procesu ir labai tikiuosi, kad virtuali studija gyvuos dar ne vienerius metus.
Jūratė Gutauskienė ir Kristina Uosytė
Ir pabaigai – kokie tavo ateities planai?
Šiuo metu tai be galo sunkus klausimas. Ne dėl to, kad jausčiausi negatyviai, tačiau dabartiniai įvykiai tik parodo, koks nenuspėjamas gyvenimas gali būti. Tad atrodo, kad būtent dabar grandiozinių planų formuoti nesinori. Labai tikiuosi, kad mano abu projektai ir toliau gyvuos bei augs, nes man tiesiog labai gera juos kurti.
