Menu
 
 

„Keliautojai laiku“

2019 05 09  17:43  |  Aktualijos

Keliautojai laiku

Nuotrauka – organizatorių archyvo ©

Šią gegužę leidykla „Aukso žuvys“ pradeda literatūros vertimų projektą „Keliautojai laiku: šiuolaikinės Europos grožinės literatūros vertimas į lietuvių kalbą“. Šis projektas – ES programos Kūrybiška Europa“ organizuoto konkurso literatūros vertimų projektams finansuoti laimėtojas.

„Keliautojai laiku“ pristato idėją keliauti ir patirti kelionės įspūdžių kitaip – skaitant: visos 9 šios serijos knygos siūlo skaitytojui persikelti į praeitį – nuo pagonybės ir vikingų laikų, per abu pasaulinius karus ir tarpukarį, iki sovietmečio ir šių dienų. Projektas tiesia tiltus tarp Europos šalių ir laikmečių, atveria duris naujoms pažintims ir patirtims bei leidžia pažvelgti į daugybės amžių istoriją iš netikėtos perspektyvos.

Projektą „Keliautojai laiku“ išsamiai pristato specialus tinklalapis www.keliautojailaiku.lt. Jame – viskas apie šią seriją, autorius, knygas, vertėjus. Norintys keliauti su knyga čia galės rasti kelionių rekomendacijų, pirmųjų keliautojų anketas, kurios žaismingai pristatys kūrinius ir padės išsirinkti sau tinkamą kelionę. Besidomintys projektu kiekvieną mėnesį iki šių metų galo galės gauti dovanų – knygų ištraukų ir jau išleistų knygų, skaitymo suvenyrų, iliustracijų atspaudų. Pirmoji dovana gerai kelionės pradžiai – ilga knygos „Paskutinė babos Dunjos meilė“ ištrauka (vertė Vytenė Saunoriūtė), kurią galite atsisiųsti iš http://bit.ly/Keliautojai_laiku.

Knygų serija „Keliautojai laiku“ skirta Europos šiuolaikinei moderniajai prozai pristatyti. Sudarant rinkinį ieškota kalbų, autorių, žanrų įvairovės. Pirmenybė teikta rečiau verčiamoms Europos kalboms, ieškota autorių, garsių ir pripažintų savo šalyse ir svetur, bet palyginti menkai žinomų Lietuvoje. Parinkti įvairesnių žanrų kūriniai – šalia įprasto romano įtraukti ir apsakymai, grafinė novelė, o literatūrinę įvairovę praplečia istorinis romanas paaugliams.  

Visos į projektą „Keliautojai laiku“ įtrauktos knygos yra pelniusios svarbių apdovanojimų. Net dvi iš jų gavusios prestižinę Europos Sąjungos literatūros premiją: 2013 m. ji įteikta estų rašytojui ir teologui Meelis Friedenthal už romaną „Bitės“, o 2014 m. – Islandijos poetei, rašytojai, vertėjai Oddný Eir už knygą „Meilės ir griuvėsių šalis“. Vieno žymiausių Italijos komiksų kūrėjo Gian Alfonso Pacinotti (kūrybinis slapyvardis GIPI) grafinė novelė „vienaistorija“ 2014 m. pirmą kartą istorijoje įtraukta į prestižinės Premio Strega finalistų sąrašą. Įvairiomis premijomis įvertintas ir italų rašytojo Ascanio Celestini kūrinys „Karo kvailio istorija“, ir vieno įdomiausių estų rašytojų Andrus Kivirähko romanas „Žmogus, mokėjęs gyvačių kalbą“. Norvegų dramaturgas, rašytojas Jon Olav Fosse, kurio apsakymai „Vaizdai iš vaikystės“ taip pat įtraukti į keliautojo rinkinį, pastaruoju metu minimas tarp kandidatų gauti Nobelio literatūros premiją. Tai bus pirmoji J. O. Fosse knyga lietuvių kalba. Pripažinimo yra sulaukusi gausi latvės Laimos Kota (lietuvių skaitytojams labiau žinomos Muktupāvelos pavarde) kūryba ir jos paskutinis romanas  „Kambarys“. O jaunesniems paaugliams skirtos apysakos „Berniukas su šunimi“ autorė Inese Zandere yra gerai Latvijoje žinoma poetė, knygų redaktorė, vaikų literatūros kūrėja.

Pirmosios dvi literatūrinio projekto „Keliautojai laiku“ knygos pasirodys knygynuose jau šį rugsėjį. Viena iš jų – Ascanio Celestini „Karo kvailio istorija“ („Storie di uno scemo di guerra“) – pasakoja apie Romos išlaisvinimo nuo nacių dieną berniūkščio akimis. Kita – Alinos Bronsky romanas „Paskutinė babos Dunjos meilė“ nukelia į vėlyvąjį sovietmetį, kai po Černobylio atominės elektrinės sprogimo aštuoniasdešimtmetė Dunja grįžta gyventi į gimtąjį kaimą.

Visos devynos programos „Keliautojai laiku“ knygos bus išleistos iki 2020 m. pabaigos. Surinkusių visas serijos knygas skaitytojų laukia maloni staigmena.  

Daug dėmesio ruošiant knygų seriją „Keliautojai laiku“ skirta vertėjams. Įvertinus profesionalumą ir patirtį, vertimai patikėti Laurai Laurušaitei (iš latvių), Viltarei Mickevičienei (Urbaitei) ir Agnei Bernotaitei (iš estų), Vytenei Saunoriūtei (iš vokiečių), Justei Nepaitei (iš norvegų), Jurgitai Marijai Abraitytei (iš islandų), Tomai Gudelytei (iš italų). Vertėjų vardai ir pavardės, pabrėžiant vertėjų darbo svarbą ir savotišką bendraautorystę, bus nurodytos knygų viršeliuose.


Komentuok:




*



Reklama