Rūtos Spelskytės darbas. Organizatorių nuotr.
Šių metų birželio 12 – liepos 5 dienomis devyniose Vilniaus miesto meno galerijose bus rodomas dešimties parodų ciklas KŪNAS. Lietuvių grafika 1980–2013. Žmogaus kūnas visuomet buvo vienas pagrindinių meninio vaizdo objektų bei motyvų, perteikiančių autoriui aktualias idėjas. Tematiškai suskirstytose ekspozicijose tyrinėjamos kūno apraiškos lietuvių lakštinėje grafikoje, apžvelgiamos stilių, žanrų, plastinės raiškos tendencijos. Galerijoje AV17 pristatoma ekspozicija ATMINTIS, kurioje rodomi Kęstučio Grigaliūno, Dianos Radavičiūtės bei Rūtos Spelskytės darbai.
Sausos adatos technika atliktuose Rūtos Spelskytės darbuose atmintis veriasi tiesmukai ir užklumpa nepasiruošus. Kaip ir mirtis, šaltakraujiškai fiksuojama 2007-ųjų cikle „Atmestina mirčių registracija“. Chirurginis Rūtos pjūvis skrodžia tiesiai ir tiksliai per drumzlinus įvairių istorinių laikotarpių vandenis. Neherojinė, šokiruojanti, slogi akistata su mirtimi visais laikais žmogų paverčia tik statistiniu vienetu, neretai sumaitotu ar suluošintu. Istorijos vadovėlių faktus Spelskytė atmintin įrėžia juodais giliaspaudės atspaudais.
Kęstutis Grigaliūnas. Linoraižinys.
1988-ųjų linoraižinių cikle „Jurgeliškės“ Kęstutis Grigaliūnas pasakoja apie išnykusį kaimą. Spalvingi ir dekoratyvūs atspaudai perkelia į Lietuvos sovietinės okupacijos laikmetį, perteikia autoriaus senelio patirtį bei išgyvenimus. Tai – skausmingos atminties atspaudai, neišdildomai įsirėžę daugelio žmonių sąmonėje. Dar 9 deš. plėtota istorinės atminties tema, tik jau kitokiomis formomis, pasireiškia ir pastarojo laikotarpio Grigaliūno kūryboje. Būtent už konceptualų istorijos įvaizdinimą 2012 m. autoriui buvo skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Dianos Radavičiūtės darbas
Dianos Radavičiūtės 2003-ųjų cikle „Mano antroji pusė“ per vertybinę ir kultūrinio paveldo prizmę kvestionuojama kolektyvinė atmintis. Tai – daugialypis kūrinys, kuriame akcentuota santuokos institucija perteikia harmoningo vienioidėją, o kartu kelia mintis apie nykstančius papročius. Radavičiūtės kūryba neatsiejama nuo žmogiškosios prigimties analizės, istorinio paveldo bei identiteto aspektų. Nuolat rekonstruojama praeitis, perpinta subjektyviais įspūdžiais, lemia įtaigų Radavičiūtės kūrybos braižą.
Parodą ATMINTIS (AV17) galerijoje galima bus apžiūrėti birželio 12 – liepos 1 dienomis.
KŪNAS. Lietuvių grafika 1980–2013
