Menu
 
 

Lietuvoje gyvenanti prancūzų aktorė ir dainininkė Clotilde Solange Arzu pristatys savo debiutinį autorinių dainų albumą

2019 12 02  23:47  |  M.I.C. Pokalbiai

Clotilde Solange Rigaud

Nuotrauka – Rytis Šafranauskas ©

Lietuvoje jau dešimt metų gyvenanti Clotilde Solange Rigaud, kuri kurdama muziką save pristato sceniniu vardu Solange Arzu, mūsų šalį pamilo, spėjo čia įsikurti ir šiuo metu ruošiasi išpildyti vieną savo svajonių. Mūsų šalyje Solange Arzu spėjo surengti nemažai koncertų, kuriuose dainuodavo garsiausias prancūzų atlikėjų dainas, taip pat nusifilmuoti trumpametražiame filme bei būti nominuota „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose už geriausią antraplanį vaidmenį. Tačiau didžiausias ir svarbiausias darbas, kurį jai pavyko nudirbti – sukurti ir įrašyti dešimt autorinių dainų, kurias jau gruodžio pradžioje išleis debiutiniame albume „The Long Way Home“ bei drauge su profesionaliais kviestiniais muzikantais pristatys soliniame koncerte.

Iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskirianti Solange Arzu savyje talpina daug įvairiausių jausmų, kuriuos dažniausiai išreiškia per muziką. Besiruošdama koncertui ji dalijasi mintimis apie savo muzika bei pirmą kartą viešai pristato savo debiutinės dainos įrašą.

Kaip vos kelias sekundes matyta moteris įkvėpė parašyti šią dainą bei apie norą ir nelengvą kelią solinio albumo link Solange Arzu atskleidė interviu metu.

Kaip pavyko surasti žmones, su kuriais ėmeisi įgyvendinti svajonę – sukurti bei įrašyti autorines dainas ir išleisti bei pristatyti jas debiutiniame albume?

Pasakysiu labai paprastai, kai įsimyli pilnai tai, ką darai – gali ir kalnus nuversti. Tuomet stebuklingai aplink tave atsiranda daug žmonių, kurie nori ir gali tau padėti, palaikyti. Ir tai yra labai nuostabu. Nes tai, ką darau, mane tiesiog veža. Yra nuostabu dirbti su komanda, būti tarp įvairių, skirtingų žmonių. Visi kartu mes ir sukuriame tą meilės audrą. Ir nors menininkai dažnai susiduria su aplinkinių stereotipais, jog tai nėra tikra profesija, aš norėjau žengti žingsnį į priekį ir įrodyti, kad galiu. Visų pirma – sau. Atkakliai siekiau vienos savo seniausių svajonių – įrašyti albumą. Viską turėjau daryti nuo nulio – kuomet tiesiog galvoje ir širdyje turėjau vieną mažą sėklytę, kuri išaugo. Nėjau lengviausiu keliu – galėjau tiesiog pasiskolinti ar paprašyti pinigų iš tėvų. Vietoje to, kadangi mėgstu iššūkius ir nuotykių pilną gyvenimą, aš pasirinkau susirasti tokią internetinę sutelktinio finansavimo platformą, kurioje visi, tikintys mano idėja, galėtų prisidėti prie jos įgyvendinimo finansiškai. Reikėjo skirti daug laiko aprašymui ir idėjos perteikimui, kad žmonėms nekiltų abejonių.“ Ir šiandien, po vienerių metų atkaklaus darbo, aš esu čia, su jau ranka pasiekiama svajone. Tačiau po visu tuo slypi labai didelis darbas, kantrybė ir užsispyrimas. Teko atsisakyti vakarėlių, susitikimų su draugais. Daug atidaviau, bet kai tai yra tavo aistra – tai buvo daugiau nei verta. Tiesa, draugai ir pažįstami kartais net (žinoma, linkėdami tik gero!) patraukdavo per dantį ir susitikę klausdavo, ne kaip aš, o kaip mano albumas laikosi! Aš tuo gyvenau ištisus metus. Galbūt skamba ir banaliai, bet albumą aš vadinu savo pirmuoju kūdikiu. Nes juk ir mamos dėl savo vaikų gali padaryti netikėčiausius dalykus. Tu tiesiog dirbi ir negalvoji apie sustojimą, kol nepasieki norimo tikslo. Taip pat, kiekviena daina turi savo atskirą ir ypatingą istoriją, charakterį ir reikalavimus jos atlikimui. Jaučiuosi tikrai, kaip mama, turinti dešimt nuostabių vaikų-dainų, kuriuos vienus užauginti buvo paprasčiau, kitus – sudėtingiau. Bet visi jie ypatingi, mylimi – sukurti didelės mano muzikos šeimoje (kartu su garsistais, muzikantais ir visais kitais prisidėjusiais).

Clotilde Solange Rigaud

Nuotrauka – Matas Petkūnas ©

Kaip gimsta tavo dainos? Ir kuo jos gali būti ypatingos ne tik tau, bet ir klausytojui?

Aš kuriu čia ir dabar. Jeigu tuo metu išgyvenu labai stiprius jausmus, galiu juos iš karto perkelti į popieriaus lapą. Todėl nė viena mano daina nėra gimusi iš poreikio. Viskas, ką parašau, atsiranda iš emocijos ir mano vidaus. Muzika man yra meilė. Tai – yra ryšio su savimi atradimas, grįžimas į save, ką dažnai mes tiesiog pamirštame.  Mano kiekviena daina – tai atskira istorija, kurias kartu sujungia magiškas siūlas. Savo muzikoje mėgstu maišyti skirtingus žanrus ir žaisti. Taip pat siekiu suteikti įspūdį klausytojams. Esu labai kinematografiška, tad kiekvienoje dainoje vizualiai regiu istorijas su ypatingomis nuotaikomis, mintimis bei kryptimi. Kuriamos dainos – tarsi savotiška meditacija ne tik man, bet ir jas klausančiam. O meditacija man yra kur kas daugiau nei tik akių užmerkimas ir savo kvėpavimo stebėjimas.  Tai – gyvenimas ir net muzika, kuri gimsta iš tyros magiškos tylos ir leidžia kūnui virpėti, skambėti ir jaustis gyvam. Tiesiog jausti. Ir būtent tokios muzikos ir pati labiausiai ilgiuosi – kuri nėra patobulinta įspūdingais efektas ar papildomu triukšmu. Tai paprastumas ir tyrumas tiek balse, tiek aranžuotėje. Tiesa, savo dainas rašau anglų kalba. Nors daug kam atrodo keista, tačiau žodžiai dainoms man geriausiai kuriasi būtent angliškai. Tai – be galo muzikali kalba. Žinoma, jeigu vieną dieną pajausčiau jog turiu parašyti dainą prancūziškai, ar net lietuviškai – tai tikrai nebūtų problema. Tiesiog dabar visos mintys ir žodžiai dainoms sukasi būtent anglų kalba.

Kokia buvo tavo pirmojo singlo „Woman of faith“ (liet. „Moteris, kuri tiki“) atsiradimo istorija?

Jis gimė labai spontaniškai, kuomet pati buvau tarsi praradusi save. Su draugais keliavome Graikijoje ir gretimais senos bažnyčios pamačiau moterį. Ji stovėjo nugara į mane, tolumoje mačiau jos ilgus plaukus, supintus į kasą, ji buvo žvakių ir šviesų apsuptyje… Tuo metu supratau, kad būtinai turiu parašyti, ką tuo metu išgyvenau. Ir nors mačiau moterį vos keletą sekundžių, pajutau jos tikėjimą. Ir tai nebuvo tiesiog tikėjimas Dievu – tai buvo tikėjimas meile ir ryšiu, kuris mums tarsi neleidžia jaustis atskirtiems ir sugrąžina ryšį. Tai daina, parodanti, kokie mes visgi esame susiję vieni su kitais, nes išgyvename tuos pačius jausmus ir kaip netikėtai galime padėti vieni kitiems. Tai daina apie empatiją ir ryšio atkūrimą.

Kam tavo muzika yra artimiausia ir kaip įsivaizduoji savo idealų klausytoją?

Jis turi būti neidealus! Iš tiesų, yra laukiami visi, kas mėgsta gražią muziką. Man grožis nėra banalu, kaip galbūt daugumai. Negaliu taip paprastai paaiškinti, kas tai yra, bet jei po koncerto žmogus man pasako kad buvo labai gražu, aš galiu pajausti net jo širdies ir sielos virpėjimą bei atsivėrimą. Ir man tai – didžiausias komplimentas ir geriausia dovana. Visa tai įprasmina tai, ką darau. Turbūt nėra vieno žodžio, kuriuo galėčiau apibūdinti grožį. Bet yra tas toks jausmas viduje, kai tiesiog supranti, jog yra gražu.

Jeigu žmogus ieško savęs – puiku. Jeigu jau yra suradęs save – taip pat puiku. Noriu savo muzikos paklausyti pakviesti visus, kurie nebūtinai domisi tradicine meditacija, tačiau nori suprasti ir rasti ryšį su savimi.  Ypatingai laukiu žmonių, tokių, kaip aš. Žmonių,  kurie yra galbūt labiau kuklūs, mažiau matantys, bet tikiu, jog per muziką jie atras tam tikrą emocinį įvykį. Meditacija, taip kaip ją suprantu aš, man yra viskas, tad noriu tuo pasidalinti ir su savo klausytojais.

Jei reikėtų pasakyti, kas vienija mano klausytojus – tai atvirumas ir paprastumas. Galbūt klaidinga būtų sakyti, jog į koncertą jie turėtų ateiti tik atviromis širdimis, tačiau labai tikiuosi, kad būtent su tokiomis širdimis jie iš koncerto išeis.

Clotilde Solange Rigaud

Nuotrauka – Matas Petkūnas ©

Ką norėtumei pasakyti pabaigai?

Kasdien esu dėkinga, kad mano kelyje visuomet buvo žmonių, kurie manimi tikėjo ir vis dar tiki. Todėl tikiuosi, kad šis mano svajonės siekimas bus ir puikus pavyzdys visiems, jog kai nori, gali pasiekti išties daug. Jaučiu begalinį dėkingumą žmonėms, artimiesiems ir tiesiog mano kelyje sutiktiems žmonėms, kurie kasdien vienaip  ar kitaip mane palaiko, apkabina, padrąsina ar siunčia linkėjimus. Man tai – didžiausia dovana.

Tad jau gruodžio pradžioje lauksiu visų, mylinčių gražią muziką, savo debiutiniame koncerte ir albumo pristatyme, VU Planetariume. Tai ir pati vieta yra labai ypatinga, nešanti savo energiją. Šis koncertas man labai brangus – tai vienos mano svajonių išsipildymas, todėl pažadu, kad atiduosiu visą save, o ką gali žinoti, gal ten pamatysime net ir žvaigždes.

Ne tik sukūrusi muziką bei parašiusi dainų tekstus, bet ir pati aranžavusi kūrinius bei organizavusi visą ilgą jų įrašymo ir išleidimo procesą, atlikėja Solange Arzu džiaugiasi pagaliau galėdama paskelbti apie savo solinį autorinių dainų koncertą, kuriame bus pristatyta ilgai jos gerbėjų laukta debiutinė kompaktinė plokštelė. Albumo pristatymo koncertas gruodžio 5 dieną vyks Vilniaus Planetariumo salėje.


Komentuok:




*



Reklama