Menu
 
 

Mistika dvelkiantis pokalbis su juvelyre Erika Kundavičiūte

2018 11 20  20:11  |  Pokalbiai

Reklama SwO Live Feed

Erika Kundavičiūtė

Nuotraukos – Erikos Kundavičiūtės asmeninio archyvo ©

Visa ši istorija prasidėjo gan netikėtai, neplanuotai bei su žiupsneliu magijos. Šiandien „SwO“ kalbina „Raganstra“ bei „Keep the Silence“ įkūrėją Eriką Kundavičiūtę. Menininkės kūrimo procesas primena atpalaiduojantį ritualą su begale eksperimentų po kurio su nekantrumu lauki vis naujo, ypatingo papuošalo ar amuleto. Erikos darbai pakeis jūsų požiūri į modernią juvelyriką bei sugriaus stereotipus apie amuletus. Kūrėja tiki, jog gyvenime svarbiausia – norai, siekiai, mažiau kalbų ir daugiau darbų! 

Tavo papuošalai išskirtiniai, nes juose jaučiamas ezoterikos prieskonis. Iš kur semiesi įkvėpimo?

Kalbant apie juvelyriką, įkvėpimo nesureikšminu. Kurdama tuo pačiu klausau serialo, laidos ar muzikos, tad net nepastebiu kaip parskrieja kelios valandos. Įkvėpimas dažniausiai ateina gaminimo procesu. Niekada nekuriu juvelyrikos iš anksto žinodama, koks bus galutinis rezultatas, niekada nepiešiu jokio eskizo. Kūryba tarsi ritualas – savo gaminį išjaučiu. Akmenis dažniausiai komponuoju impulsyviai, taip, kaip tuo momentu atrodo tinkama.

Gaminant amuletus viskas vyksta panašiai, nors yra ir skirtumų. Ranka pati ima akmenis ir deda į reikalingas vietas. O ezoterinė įtaka juntama dėl mano pačios energijos, kurią įdedu į kūrinius. Tikiu, kad viskas įmanoma, net tai, ką žmogus sukuria vaizduotėje. Tai – Magija. Klientai manimi pasitiki, pasako norimus akmenukus, savo piršto dydį, norimo amuleto formą, o aš tiesiog gaminu. Iš pradžių nusiunčiu parodyti prototipą, o vėliau ir užbaigtą darbą.

Erika Kundavičiūtė - SwO magazine

Erika Kundavičiūtė - SwO magazine

Nuo ko pradėjai formuoti prekės ženklą ir jo estetiką?

Su „Raganstra“ logotipu viskas vyko panašiai, kaip ir su visa mano kūryba – gimė per daug negalvojant, susiliejus jausmams ir vaizdui. Nupiešiau akį, kurią interpretuoti galima skirtingai. Man akis simbolizuoja aiškų matymą, trečiosios akies atsivėrimą, skanavimą, tikrumą, sielą, atvirumą. Gyvenimo gėlė simbolizuoja visa ko pradžią, kūrimo ciklą, harmoniją, balansą. Taip pat šis simbolis rodo, jog visas gyvenimas ir sąmonė kyla iš vieno šaltinio – viskas yra susiję, viskas yra Vienis. Violetinė spalva reprezentuoja kūrybingumą, išmintį, atsidavimą, taiką, jėgą, paslaptingumą, nepriklausomybę bei magiją. Ši spalva susijusi su dvasingumu, šventumu, aukštesniuoju „aš“. Akyje vaizduojamas anyžius perteikia aiškiaregystę. Tai mano mėgstamiausias augalas. Mandala – ramybę ir balansą. Šio logotipo kiekviena detalė kruopščiai apgalvota. Visa tai kalba apie mane – „Raganstrą“.

„Keep the Silence“ logotipas įkvėptas būties (tai atspindi akis) bei gyvenimo šokio, amžino sūkurio, kurį atspindi spiralė. Šiuos ženklus įformina žiedas. Logotipo šriftas suteikia rafinuotumo. Tai balansas tarp tvirto žinojimo kas esi ir potraukio papuošalams, kurie primena apie magiškiausius ir fantastiškiausius siekius ir gyvenimo progas.

Erika Kundavičiūtė

„Raganstra“, „Keep the Silence“ – skamba raganiškai, mistiškai. Koks tavo ryšis su misticizmu?

Mane nuo vaikystės traukė mistika ir tai, ko negali paaiškinti kiti. Savo tėvų mirtį susapnavau darželyje. Artimieji pasakojo, jog labai verkiau, rėkiau nesustodama. Niekas to nesureikšmino, kol nesužinojo apie nelaimę. Po tėvų žūties pasinėriau į vienatvę, mokykloje nesutardavau su kitais vaikais, daug draugų niekada neturėjau, manęs daug kas nesuprasdavo, nebuvo daug tikinčių mistika ar magija – dalykais, kurie mane labai domino. Augau su seneliais. Jų namai buvo užpildyti senomis knygomis. Galėjai rasti ir kelias mistines knygas apie vaiduoklius. Jas skaitydavau gana dažnai ir bandydavau suprasti kodėl ir kas. Kadangi seneliai gyvena priešais mišką, eidavau ten kasdien, o nuėjusi įsivaizduodavau, kad tai fėjos ir goblinai, mėto kankorėžius iš medžių. Žodžiu, vaizduotės man netrūko (juokiasi). Gyvenime susidūriau su daug įvykių. Vieni jų buvo labiau, kiti mažiau paaiškinami. Bet ragana nesu. Taip mane praminė draugai, nes dažnai su savimi nešiodavausi iš miško paimtą pagaliuką, kurį sukdavau tarp pirštų. Vėliau draugai raganą pakeitė shamanstra. Sujungiau šiuos du žodžius ir gavosi gana įdomus pavadinimas – „Raganstra“.

„Keep The Silence“ pavadinimas reiškia – pasilaikyk tyliai. Kadangi daug kas netiki akmenų galiomis ar kitais mistiniais dalykais, daug aiškinti ir nebūtina, tylėk, o viskas vyks taip, kaip turi vykti.

Erika Kundavičiūtė

Ar turi amuletą?

Taip, bet ne savo gamintą. Mano amuletas – mamos palikta grandinėlė.

O kalbant apie savo gamintus, jų turėjau du. Abu ilgai nešiojau, net miegojau su jais. Jie buvo mano pagalbininkai pačioje mano kūrybos pradžioje. Vėliau pajaučiau, jog jie man nebereikalingi, jau atidirbo savo. Išvaliau ir perdaviau kitiems, juos jaučiantiems (šypsosi).

Papasakok apie savo pirmąjį juvelyrinį dirbinį. Kaip ir kada viskas prasidėjo?

Viskas prasidėjo labai netikėtai. Grįžusi iš Kipro, kur gyvenau ir dirbau, įsikūriau Vilniuje. Pradėjo labai šlubuoti sveikata, susirgau, išėjau iš darbo. Sumokėjus už nuomą beveik neliko pinigų pragyvenimui. Buvo žiema, išėjau į lauką pasivaikščioti ir nuėjau iki Panoramos. Negaliu paaiškinti, kodėl būtent ten, tiesiog jaučiau, lyg kas vestų. Užsukusi į kanceliarinių prekių parduotuvę, pamačiau modeliną. Nusipirkau jį už paskutinius pinigus (juokiasi). Grįžusi namo išsidėliojau visus akmenis, kokius tik turėjau sukaupus (kadangi akmenimis domėjausi jau labai seniai, jų sukaupusi turėjau tikrai nemažai), įsijungiau muziką ir pradėjau lipdyti. Man belipdant, vis užeidavo kambariokai ir klausdavo, ką čia gaminu, pagirdavo, kad gerai gaunasi. Liūdesys ir nerimas dėl ateities pavirto džiaugsmu. Taip nulipdžiau pirmąjį amuletą, kuris buvo panašus į ateivių lazdelę. Toliau lipdžiau visokias kosmines akis su akmenuku viduje, kėliau nuotraukas į Facebook ir sulaukiau didelio susidomėjimo.

Gaminti juvelyriką iš tauriųjų metalų pradėjau tik šį pavasarį. Susiradau privačias pamokas ir nuėjau į atvirų durų dienas apsižiūrėti. Tiesa, atėjus lauktajai dienai, mane apėmė baimė. Nebenorėjau niekur eiti. Labai džiaugiuosi, kad tada sukaupusi visas jėgas nusprendžiau pabandyti. Pirma pamoka labai patiko. Gaminome paprastą žiedą, kurį iškalinėjau, kad atrodytų įdomiau. Toks buvo mano pirmasis metalo dirbinys. Po šios patirties užsirašiau į užsiėmimus, kuriuos lankau iki šiol.

Kaip formavosi, vystėsi, keitėsi tavo braižas?

Manau nėra nieko amžino. Tobulėju su kiekvienu pagamintu amuletu. Man labai svarbi simetrija, kad viskas būtų kuo lygiau, dizainas – fantastinis. Kurdama įsivaizduoju skirtingas istorijas ir siužetus. „Raganstra“ darbai man primena ateitį ir ženklus.

„Keep The Silence“ darbai – modernūs, grubūs, contemporary. Gamindama žiedus noriu perteikti istoriją ar jausmą. Koks jis bus, priklausys nuo kiekvieno žmogaus.

Erika Kundavičiūtė

Tavo mylimiausia spalva yra juoda, o juvelyrikos estetika „tamsi“. Ką tau reiškia spalvos?

Juoda man dvasios spalva. Spalva, kurios nėra, spalva, kuri neegzistuotų be šviesos. Tuo ji ir įdomi. Juoda – minimali, solidi, tinka visur ir visada. Nuo spalvų pavargstu, mirga-marga man nepatinka.

Ar daug eksperimentuoji?

Daug ir su viskuo. Šiuo metu bandau derinti titaną ir auksą, sidabrą. Kiekvienas naujas kūrinys – naujas eksperimentas.

Naujausią tavo žiedų kolekciją „Silver Age Fantasy Collection“ sudaro 4 žiedai. Kodėl?

Turėjo būti penki, bet penktas buvo laikomas tyliai, todėl gavosi tik keturi. Kaip Oras, Vanduo, Žemė ir Ugnis, stichijos penkios, bet matomos tik keturios, penktoji – Eteris.

Erika Kundavičiūtė - SwO magazine

Erika Kundavičiūtė

Erika Kundavičiūtė

Erika Kundavičiūtė

Erika Kundavičiūtė

Su kokiu (-iais) stereotipu (-ais) susiduri savo veikloje?

Tik vienu – juvelyrais gali būti tik vyrai. Tai – visiška nesąmonė. Juvelyru gali būti bet kas, to labai norintis. Kas kuo bus yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Svarbu norėti, siekti, mažiau kalbėti, daugiau daryti.  

Kas yra tavo užsakovai? Kokius papuošalus dažniausiai renkasi?

Daugiausia lietuviai, užsienio lietuviai, latviai. Savo kūrinius pirma noriu parodyti Lietuvai. Populiariausi – amuletai. Kadangi juos darau seniai, turiu subūrusi ištikimų klientų ratą. O iš juvelyrikos pamėgti žiedai – juos kurti man patinka labiausiai. Žiedų, kuriuos norėčiau nešioti, nelabai randu, todėl įdomu sukurti kažką naujo.

Kam skirta tavo juvelyrika?

Tiems, kas ją jaučia. Manau, kad kiekvienas papuošalas pagaminamas kažkam, belieka sulaukti savo šeimininko. Tikiu, jog daug dalykų nuspręsta, dar prieš mums kažką pradedant daryti.

Papasakok apie papuošalų kūrimo procesą. Kaip vyksta produkto vystymas?

Labai priklauso nuo to ką aš noriu gaminti, kokia nuotaika. Tiesa, užsakymų irgi sulaukiu įvairių. Prieš pradedama gaminti amuletus visada įsijungiu kokį fantastinį serialą ar filmą, užsidegu žvakę, apsidairau kokie akmenys aplink. Toliau viskas vyksta natūraliai. Su metalais kiek kitaip. Gaminant prototipus reikia susikaupimo, gero apšvietimo ir sugeneruotos idėjos. Dažniausiai prototipą darau su vašku, lipdau, klijuoju, sujungiu, skaptuoju, pjaustau. Vėliau atiduodu formą išlieti sidabru, apdirbu, sutvarkau kas nepatinka, nušlifuoju, padarau tinkamą dydį, įdedu akmenis, beveik visada nujuodinu ir darbas būna baigtas.  

Erika Kundavičiūtė

Erika Kundavičiūtė

Ar populiariausi juvelyriniai papuošalai formuoją tavo ateities dirbinius? 

Neįsivaizduoju kokie papuošalai dabar populiariausi, nes daug mėgstamų juvelyrų nebeseku, kad nematyčiau ką jie kuria. Stebėjimas ką kuria kiti labai trukdo. Atsiranda palyginimai ar savęs nuvertinimas, nes tau ima atrodyti, kad jie daro geriau. Aišku geriau, nes šioje srityje dirba ilgiau už mane. Neturiu tiek praktikos, bet tai tik dar labiau skatina nesustoti. Noriu, kad žmonės grožėtųsi mano darbais. Idėjos ateina net tada, kai jau beveik miegu. Tuomet atsikeliu ir greitai pasipaišau kontūrus telefone. Vėliau dar pridedu kažką. Pradėjus gamybos procesą, viskas gaunasi dar kitaip. Galutinį rezultatą sunku nuspėti (juokiasi).

Kas reikalauja daugiausia resursų?

Žiūrint koks kūrinys, bet manau daugiausia resursų reikalauja sveikata (juokiasi). Viskas nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti nuotraukoje. Kad sukurčiau kažką įdomaus, tenka dirbti ir naktį. Bet aišku, jeigu žiedas bus iš aukso ir deimantų, tai ir reikalaus daugiau resursų (šypsosi).

Erika Kundavičiūtė

Rankų darbo papuošalai iš grubių ir neapdorotų akmenų turi savo estetiką. Jie juvelyrikoje šiandien labai vertinami. Ar paprasta rasti kokybiškų medžiagų? Ką manai apie jų kainas?

Kadangi su akmenimis dirbu seniai, spėjau susirasti kokybiškus ir patikimus tiekėjus. Kainos labai skiriasi, pavyzdžiui, 10 mm ametisto akmenukas gali kainuoti 10 eurų, o 10 mm opalas – 200 eurų. Viskas priklauso nuo akmens kokybės ir apdirbimo būdo.

Ar turi savo mėgstamiausių medžiagų derinį? Kodėl būtent toks?

Turiu. Auksas ir opalas. Todėl, kad tokio dar niekada negaminau (juokiasi). Bet šiuo metu laukiu nuostabių, rankomis apdirbtų, natūralių opalų. Nekantrauju įgyvendinti šią idėją.

Erika Kundavičiūtė

Kur galima įsigyti tavo papuošalų?

Šiuo metu kuriama svetainė. O kol kas įsigyti galima parašius asmeninę žinutę į „Keep The Silence Jewellery“, „Raganstra“ Facebook puslapius arba tiesiai man.  

Kaip įsivaizduoji ateitį?

Su skraidančiomis mašinomis ir kapsulėmis vietoje lovų. Jeigu rimtai, manau ateitis bus tokia, kokią ją susikursime. Savo ateitį įsivaizduoju pilną kūrybos ir tobulėjimo, kaip dabar. Įgyvendinsiu naujas idėjas, kursiu kažką naujo ir rodysiu tai pasauliui.

Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:




*



Reklama
Rytas.

Yaska Art