Menininkė Monika Plentauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka ©
Lapkričio 27 dieną, ketvirtadienį, 18 val., Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ atidaroma tapytojos Monikos Plentauskaitės asmeninė paroda „Kol aš laukiau tavo balso“. Šeštojoje, trejus metus brandintoje asmeninėje parodoje menininkė pristatys kūrinius apie motinystės patirtį, atmintį ir tapatybės klausimus.
Monika Plentauskaitė (g. 1993) – viena įdomiausių savo kartos Lietuvos tapytojų, nuosekliai kurianti savitą vizualinį pasaulį, kuriame susipina atmintis, laikas ir tapatybės paieškos. 2018 m. ji baigė Vilniaus dailės akademijos tapybos magistro studijas, tais pačiais metais ji tapo „Jaunojo tapytojo prizo“ laureate – vieno svarbiausių šiuolaikinės tapybos apdovanojimų Baltijos šalyse. Menininkės kūrinių yra įsigiję Lietuvos ir užsienio kolekcininkai, jos darbai yra Nacionalinio dailės muziejaus, MO muziejaus ir kitų svarbių institucijų kolekcijose, pristatyti parodose Lietuvoje, Pietų Korėjoje, Indijoje, galerija „Meno niša“ Monikos kūrybą reprezentavo tarptautinėse meno mugėse Bazelyje, Vienoje, Berlyne ir kt.
Menininkė Monika Plentauskaitė. Nuotraukos autorius Rytis Šeškaitis ©
Pastaruoju metu M. Plentauskaitės tapybai naujų sluoksnių suteikė motinystės patirtis, kuri bus reflektuojama „Meno nišos“ pristatomoje parodoje „Kol aš laukiau tavo balso“. Motinystė į menininkės kūrybą įnešė dar daugiau švelnumo, intymumo ir tylaus vidinio dialogo. M. Plentauskaitės paveikslai tampa savotiškomis atminties scenomis, kuriose realybė susitinka su sapnu, o kasdienybės fragmentai įgauna magiškojo realizmo atspalvį.
Jau keletą metų M. Plentauskaitė savo kūryboje plėtoja atminties, tapatybės reprezentacijos bei fotografijos ir tapybos vaizdų fiktyvumo temas. Menininkė kelia identiteto klausimus, atsakymų ieško praeities fotografijose, didelę reikšmę suteikdama plaukų leitmotyvui. Autorė, pasitelkdama klasikinės aliejinės tapybos priemones, plaukams suteikia vieną pagrindinių vaidmenų savo paveikslų siužetuose.
Pasak menininkės jos darbai nekalba tiesiogiai: „Žmones dažnai vaizduoju nusisukusius, juos slepia plaukai. Plaukai čia tampa atminties ir tapatybės metafora – jie uždengia, kaupia atmintį ir veikia kaip talpykla. Paveikslų fone tapau draperijas, kurios yra lyg scenos ar menamo vaidinimo rudimentas. Siekiu netikrumo, laikinos būsenos atmosferos. Greta žmonių atsiranda gyvūnai – kartais jie atrodo kaip globėjai, kartais kaip sustingę eksponatai, iškamšos. Šie motyvai siejasi su gyvenimo trapumu, gyvybės ir mirties susitikimu.“
Kaip Monikos kūrybą apibūdina menotyrininkė Sonata Baliuckaitė Arlauskienė, jos darbai pasižymi ypatingu vizualiniu jautrumu. Ji tyrinėja atminties ir tapatybės sluoksnius, pasitelkdama simbolinius motyvus – plaukus, užuolaidas, gyvūnus ar šeimos istorijų fragmentus. Šie motyvai leidžia menininkei jungti asmeninę patirtį su universaliomis žmogaus būsenomis: artumu, trapumu, laikinumu.
Monika Plentauskaitė. Lepus Obscurus, 2025. Aliejiniai dažai, linas. 60×50 cm. Nuotrauka – Laurynas Skeisgiela ©
Monika Plentauskaitė. P, 2025. Aliejiniai dažai, linas. 50×40 cm. Nuotrauka – Laurynas Skeisgiela ©
Monika Plentauskaitė. Pranciškus su mama. 2024. Aliejiniai dažai ir linas. 140×120 cm. Nuotrauka – Laurynas Skeisgiela ©
Tai tapytoja, kuri nuosekliai plėtoja savitą vizualinį pasaulį, jungiantį vidinį jautrumą ir subtilią ironiją. Jos tapyba atpažįstama iš netikėtų simbolių, humoro blyksnių ir žaismingos vaizduotės, leidžiančios kasdienybėje įžvelgti keistą magiškumo ir absurdo dermę. Tai kūrėja, nuolat permąstanti atmintį ir tapatybę, kurianti iš pažiūros tylius, bet vidumi pulsuojančius vaizdus, kupinus tiek poezijos, tiek švelnios saviironijos.
Monikos Plentauskaitės paroda „Kol aš laukiau tavo balso“ Vilniaus miesto galerijoje „Meno niša“ veiks iki sausio 9 dienos. Parodą organizuoja galerija „Meno niša“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Vilniaus miesto galerijos „Meno niša“ rėmėja – Vilniaus miesto savivaldybė.
