Menu
 
 

Aktorė Gelminė Glemžaitė: „Justės personažas man yra labai artimas“

2019 04 08  15:08  |  Pokalbiai

Reklama SwO Live Feed

Gelminė Glemžaitė

Nuotrauka – Monikos Penkutės ©

Jau 24 kartą vykusiame „Kino pavasaryje“ šiemet buvo parodyta kaip niekada daug lietuviškų premjerų. Viena jų – Marijos Kavtaradzės ilgai lauktas ilgametražis debiutas „Išgyventi vasarą“, kurį pilna salė pasitiko ovacijomis. Filmas buvo rodomas Tarptautiniame Toronto kino festivalyje, taip pat parodytas Dublino, Atėnų, Talino ir kitų miestų publikai, kur sutiktas itin šiltai. Talino Kino festivalyje išrinktas geriausiu Baltijos šalių filmu, „Kino pavasaryje“ „Išgyventi vasarą“ laimėjo žiūroviškiausio filmo nominaciją ir nuo balandžio 19 dienos sugrįš į kino sales.

Turbūt nieko nenustebins tai, jog „Išgyventi vasarą“ siužetas mus nukelia į vasarą. Čia ji atrodo ilga, lėta ir nesibaigianti kaip ir trijų herojų: Indrės (Indrė Patkauskaitė), Pauliaus (Paulius Markevičius) ir Justės (Gelminė Glemžaitė) kelionė automobiliu į Palangą, kuri teoriškai turėtų trukti apie keturias valandas, bet filme laikas tarsi sulėtėja, sustoja. Lieka tik jaunų žmonių pokalbiai, juokas ir kartais fone nuskambanti muzika. Jei sukarpytume filmą į mažas daleles, kai kuriose jų nė nepajustume, kad Justė šiuo metu gydosi depresiją, o Paulius bipolinį sutrikimą.

Pristatydama filmą „Kino pavasario“ žiūrovams, jo prodiuserė Marija Razgutė dėkojo aktoriams. Juos labiausiai ir norisi pakalbinti. Justę vaidinusi aktorė Gelminė Glemžaitė yra gavusi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią antraplanį vaidmenį filme „Šventasis“. Ji vaidina teatre bei lietuviškuose serialuose. Su Gelmine kalbamės apie „Išgyventi vasarą“ filmavimosi užkulisius.

Gelminė Glemžaitė:

Nuotrauka – Monikos Markevičiūtės ©

Išgyventi vasarą filme vaidini užsisklendusią, depresiją išgyvenančią Justę. Ar buvo sunku įsijausti į šį vaidmenį?

Įsijautimas į bet kokį vaidmenį reikalauja darbo ir pastangų. Dalis žmonių turbūt galvoja, kad aktoriui daug sunkiau sukurti vaidmenį, kuris ryškiai skirtųsi nuo jo asmenybės ir charakterio ir apskritai būtų kuo „toliau“ nuo jį kuriančio žmogaus. Bet Justės personažas man yra labai artimas, jame yra nemaža dalis manęs ir mano patirčių. Ir man nesinorėjo slėptis už kažkokio personažo, norėjosi tiesos ir atvirumo pojūčio. Dėl to šiuo atveju gal sunkiausia buvo kurti tai, kas „arti“, atsiverti ir nebijoti tų patirčių, o kaip tik atiduoti jas personažui.

Kaip vyko aktorių atranka?

Marija dar rašydama scenarijų jau buvo nusprendusi, kad vaidinsime mes su Pauliumi ir Indre. Tai tokios tradicinės atrankos kaip ir nebuvo.

Iš kur pažinojai Mariją?

Kartu su Marija ir Pauliumi lankėme „Forumo teatrą“, ten visi ir susipažinome.

Kokia scena tau asmeniškai šiame filme buvo pati sunkiausia?

Buvo scenų, kurios techniškai buvo sunkios, ar reikalavo didesnės koncentracijos. Bet iš esmės visą filmavimų laikotarpį stengiausi nesiblaškyti ir net grįžusi namo, nepamesti tų jausmų, emocijų ir būsenų, kurios gimdavo filmavimo aikštelėje. Dėl to išskirti vienos scenos negalėčiau, visas filmavimas man praėjo kaip viena ilga scena. Turinti tiek sunkumo, tiek lengvumo savyje.

Kaip sekėsi dirbti kartu su aktoriais Pauliumi Markevičiumi ir Indre Patkauskaite?

Tiek Paulius, tiek Indrė yra visų pirma labai profesionalūs ir talentingi aktoriai. Su kuriais gera ir lengva dirbti. Bet būtent šiame filme, manau, kažkas tikrai „sulipo“ ir sukrito taip, kad per trumpą laiką gimė didelis artumo ir emocinio saugumo jausmas, kuris, manau, visiems labai ir padėjo. Ir apskritai darbas su visa filmo komanda man buvo labiau dovana, nei darbas.

Kaip vaidinant šiame filme pakito tavo pačios požiūris į žmones, kurie serga depresija, turi psichinių sutrikimų?

Pirmas impulsas buvo sakyti, kad nepakito. Bet geriau pagalvojus, pažinus ir pamačius iš arčiau filmo personažus, atėjo suvokimas, kad tą pačią kančią, ligą ar skausmą visi priimam,  jaučiam ir pakeliam skirtingai. Taip pat kovojam su tuo skirtingai. Ir kad kartais, tas, kuriam atrodo lengviausia, ir kuris atrodo stipriausias, gali nešti didžiausią naštą savo viduje.

Gelminė Glemžaitė

Nuotrauka – „Kino pavasaris“ archyvo ©

Daug kas po filmo premjeros daugiausiai aptarinėjo filmo pabaigą. Ar tau asmeniškai nesinorėjo kitokios pabaigos, galbūt pirmą kartą perskaičius scenarijų ji buvo netikėta?

Į šitą klausimą sunku atsakyti nieko neišplepėjus, bet jei trumpai, tai ne, nesinorėjo kitokios pabaigos.

Kam rekomenduotum būtinai pažiūrėti šį filmą?

Filmą rekomenduoju pažiūrėt kiekvienam žmogui, kuris nors kartą gyvenime jautėsi vienišas. Arba visiems, kas nori pasijuokti.

Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:




*



Reklama
Somersault

MO muziejus

The Room Art Books Wine

Visitation