Menu
 
 

Kas lieka po šventės?

2021 12 09  18:53  |  Aktualijos

Gėlės, dovanos, malonios smulkmenos ir kiti atributai lydi daugelį švenčių. Ar visada mums to reikia? Ar galime šventę sukurti be šių materialių daiktų? Beveik 20 metų tvarumo srityje dirbanti Audronė Alijošiutė–Paulauskienė analizuoja, kaip kuriame šventes, kaip švenčiame ir kaip šventės turėtų keistis.

Audronės pasakojimas, skambėjęs MO muziejaus parodos „Permainų šventė“ atidarymo festivalio – MOratono – metu, naujais sluoksniais papildo šventės temą. Taigi kas lieka po šventės ir kokie yra tvarūs švenčių sprendimai?

Kas lieka po šventės?

Nuotraukos – MO muziejaus archyvo ©

Šventės tampa vis labiau materialios

Dažnai šventes suvokiame kaip išskirtinį įvykį. Ieškome kažko, kas suteiktų ypatingą nuotaiką, malonumą. Kaip pastebi tvarumo ekspertė, tam negailima nei daiktų, nei emocijų, nei pinigų.

„Šventės dabar įgauna visai kitokią prasmę. Mes įdedame į jas labai daug materialumo, daiktų. Juk kokia šiandien šventė be papuošalų? Be konfeti, be juostelių, be gėlių, dovanų, be įvairių atributų, kurie mums padeda sukurti šventę?“ – klausia A. Alijošiutė–Paulauskienė.

Reaguodama į tai, Audronė kelia klausimą – ar einame teisinga linkme? Ar gerai, kad šventės tampa vis labiau materialios?

 

Kas lieka po šventės?

Švenčių atributai, daugelio manymu, paverčia šventes šventiškomis, bet visi jie sukuria labai daug atliekų.

Cituodama JAV atliktą tyrimą, Audronė atkreipia dėmesį – nuo Padėkos dienos iki Naujųjų metų į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis padidėja penktadaliu, o apie 40 proc. dovanų yra grąžinama. Kaip ji pati priduria, tai yra susimąstyti verčiantys skaičiai – „mes nesuprantame, kokią žalą daro vartotojiškumas!”

Kas lieka po šventės?

Audronė Alijošiutė–Paulauskienė

Gyvename ateities resursų sąskaita

 Alijošiutė–Paulauskienė taip pat primena vieną svarbų faktorių – ekologinės skolos dieną, indikuojančią datą, kada pradedami naudoti kitų metų planetos ištekliai. 1970 m. ši diena buvo gruodžio 18-oji, ilgą laiką ji buvo spalio mėnesį, vėliau labai greitai peršoko į rugpjūtį. O pastaruosius ketverius metus jau liepos mėnesį naudojami kitų metų ištekliai – šiemet liepos 29 dieną naudojome 2022 metų išteklius.

Negana to, tvarumo ekspertė priduria ir kitus akivaizdžius skaičius bei faktus: „Per pastaruosius 100 metų planetos gyventojų skaičius padidėjo 4 kartus, anglies dvideginio išmetimas – 7 kartus, išteklių sunaudojame 8 kartus daugiau, o energijos vartojimas išaugo 10 kartų“.

 

Šventės turi keistis

Nenorėdama pesimistinėmis nuotaikomis sugadinti artėjančių švenčių, A. Alijošiutė–Paulauskienė kviečia švęsti sąmoningai. Ar tikrai mums tiek daug visko reikia šventėms? Ar šie papildomi materialūs dalykai, kurie, kaip manome, yra svarbi švenčių dalis, sudaro jų esmę?

„Mūsų šventės vyksta baigtinėje planetoje. Nors galvojame, kad pasaulis yra labai didelis, iš tiesų jis yra labai ribotas. O norint jį išsaugoti, būtini mūsų sąmoningi žingsniai ir sisteminiai pokyčiai“, – priduria A. Alijošiutė–Paulauskienė.

Nuo ko pradėti? Nuo mažų žingsnių ir mažų pasirinkimų. Audronė pastebi, kad tereikia atrasti įvairias visai šalia esančias alternatyvas. 

Kas lieka po šventės?

Tvarūs sprendimai ir dovanos

„Jeigu jums reikia konfeti – panaudokit lapus. Jeigu dovaną norisi įvynioti, raskite būdą, kaip kūrybiškai tai padaryti. Vykdami į šventę, galime pasirinkti vykti dviračiu ar viešuoju transportu. Net ir vieno žmogaus poveikis yra nepaprastai svarbus“, – teigia Audronė.

O kalbėdama apie tvarias dovanas, A. Alijošiutė–Paulauskienė priduria: „Neapsieiname be fejerverkų, ugnelių, bet dažnai pamirštame vieną dalyką – šventė visų pirma yra bendrystė, susitelkimas. Taigi brangiausios dovanos yra nematerialios. Tokių dovanų turėtų būti kuo daugiau“.

Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:




*



Reklama
DNO

Kauno bienalė