Menu
 
 

Kino klasika su „Skalvija“ vakarais po Liubarto tiltu

2020 06 22  21:40  |  Aktualijos

Kino klasika su „Skalvija“ vakarais po Liubarto tiltu

Kadras iš filmo ŽMOGUS, KURIS NUKRITO Į ŽEMĘ ©

Jau šį ketvirtadienį, birželio 25 d., po Liubarto tiltu (ši vieta dar žinoma kaip „Patiltė“), prasidės nemokamos kino peržiūros „Gilios upės tyliai plaukia“. Kino ir medijų centras „Meno avilys“ kartu su partneriais surengs per 20 rinktinių kino peržiūrų, į kurias įtraukti ir „Skalvijos“ kino klasikos vakaruose rodyti filmai.

„Tai filmai, kuriuos vienija maišto, kovos su status quo dvasia. Jie persmelkti drąsos, ieškojimų, vidinės laisvės troškimo ir iki šiol nepavaldūs laikui, nors sukurti prieš kelis dešimtmečius. Parinkome juos galvodami apie jaunąją kartą, jiems rūpimas temas“, – sakė „Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė.

Kino klasika su „Skalvija“ vakarais po Liubarto tiltu

Kadras iš filmo SAULUTĖS ©

Birželio 26 d. Kino klasikos vakarus „Patiltėje“ pradės žymiausia čekės Veros Chytilovos juosta „Saulutės“ (Sedmikrasky, 1966). Filmą pristatys jaunos kartos kino režisierė Živilė Mičiulytė.

Žaismingos ir provokuojančios „Saulutės“ užfiksavo tikslią 7-ojo dešimtmečio žmonių jauseną, dar tik gimstančias naujas idėjas, kurios 1968-aisiais prasiveržė studentų maištu. Tematiškai sudėtingas avangardinio stiliaus filmas sukėlė tuometinės Čekoslovakijos valdžios pasipiktinimą, todėl „Saulutės“ ilgą laiką pragulėjo „ant lentynos“ ir į ekranus sugrįžo tik po apdovanojimo Didžiuoju prizu Bergamo filmų festivalyje (Italija).

Po pirmųjų filmo minučių nesunku suprasti, kas taip erzino valdžios atstovus. Filmo herojės – dvi paauglės Marijos – maištauja prieš visą pasaulį ir nuolat pokštauja. Maistu nukrautą stalą jos paverčia podiumu, iki žemės graibymo prisigeria naktiniame klube ir savo elgesiu nustelbia atlikėjų pasirodymą; nuolat prasilenkia su geromis manieromis ir žaidžia iš pirmo žvilgsnio beprasmius žaidimus, užsikasdamos marinuotais agurkėliais.

Liepos 31 d. „Skalvijos“ seansus prie Neries pratęs amerikiečio Vincento Gallo režisūrinis debiutas „Buffalo‘66“ (1998). Tai kartu ir miuziklas, ir kelio filmas, ir drama. Prieš 2 dešimtmečius į kino ekranus išėjęs filmas buvo sutiktas prieštaringai: vieni liaupsino ir krikštijo nepriklausomo kino hitu, kiti vadino pretenzingu bandymu kurti nepriklausomą kiną.

Dalis juostos filmuota režisieriaus gimtajame Bafalo mieste, jo vaikystės namuose. Ir nors režisierius ne sykį pabrėžė, kad „Buffalo‘66“ nėra autobiografinis filmas, jis neslepia, kad Billy Browno tėvų portretai kurti remiantis prisiminimais apie tėvus. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka pats V. Gallo. Jo vaidinamas Billy Brownas yra nestabilios emocinės-psichinės būklės vyrukas, 5 metus praleidęs kalėjime. Bet jo tėvai apie tai nieko nenutuokia – jiems Billy siuntinėjo laiškus apie dailią sužadėtinę. Išėjęs iš kalėjimo, jis skuba susirasti merginą, kad kartu aplankytų tėvus. Kita užduotis – atkeršyti jį išdavusiems draugams.

Kino klasika su „Skalvija“ vakarais po Liubarto tiltu

Kadras iš filmo SAULUTĖS ©

Rugpjūčio 14 d. po vasaros dangumi pasirodys Davidas Bowie ryškiausiame savo vaidmenyje kine Nicolaso Roego juostoje „Žmogus, kuris nukrito į žemę“ (The Man Who Fell to Earth, 1976). Visuose filmuose režisierius nuosekliai tyrinėjo žmogaus tapatybę, tamsiausias jos puses. Ne išimtis ir „Žmogus, kuris nukrito į žemę“ – jame žiūrovai neras filmams apie ateivius būdingų stereotipų. Tai ne tik filmo autoriaus, bet ir pagrindinį vaidmenį sukūrusio D. Bowie nuopelnas. Jo vaidinamas Tomas atrodo kaip tikras žmogus, jaučia kaip tikras žmogus, tačiau tikroji Tomo užduotis yra išsiaiškinti, ar Žemė tinkama įsikurti jo planetos gyventojams, pritrūkusiems vandens. Bandydamas suprasti žmones, Tomas patenka į žemišką priklausomybių nuo valdžios, pinigų, alkoholio ir sekso liūną.

Visa kino peržiūrų po Liubarto tiltu programa čia. 


Komentuok:





*



Reklama