Menu
 
 

Mentorystės programa moterims: drąsa, žinios, patirtis ir bendri projektai

2020 03 04  17:08  |  Pokalbiai

Agnė Dovydaitytė

Nuotraukos – programos dalyvių asmeninių archyvo © Agnė Dovydaitytė

Prasidedantis pavasaris skelbia apie netrukus startuosiantį antrąjį profesinės mentorystės programos „Lithuanian Shorts Mentorship“ sezoną. Lietuvos kino ir televizijos industrijos atstovės yra kviečiamos iki savaitės pabaigos registruotis į 8 mėnesių trukmės programą, kurios metu savo srities žinovai padės gilinti profesines žinias, dalinsis patirtimi, nukreips tinkama karjeros linkme ir padės atskleisti geriausius asmeninius talentus. Programą organizuoja trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.  

Balandžio-lapkričio mėnesiais vyksiančios programos metu užsiregistravusios ir atrinktos dalyvės turės galimybę semtis žinių iš Lietuvos kino ir televizijos industrijos profesionalų. Bent kartą per mėnesį bus rengiami individualūs susitikimai su mentoriais, organizuojamos įvairios grupinės veiklos, asmeninio tobulėjimo mokymai, filmų peržiūros bei paskaitos. Kiekvieno susitikimo metu bus lavinami profesiniai ir asmeniniai įgūdžiai bei stiprinamas žinių bagažas kino bei televizijos srityse.

Mintimis ir įspūdžiais iš pirmosios mentorystės programos dalinasi vaidybinių ir dokumentinių filmų prodiuserė, kino gamybos kompanijos „Fralita Films“ vadovė ir šios programos mentorė Živilė Gallego bei programos dalyvės: scenaristė Gailė Garnelytė ir pradedančioji kino režisierė Agnė Dovydaitytė.

Kas jus paskatino dalyvauti mentorystės programoje?

Agnė Dovydaitytė: Prieš porą metų po žurnalistikos studijų užsienyje į Lietuvą grįžau tam, kad pabaigčiau kartu su Alexander Belinski tuo metu kurtą dokumentinį filmą „Saulė leidžiasi rytuose“. Tuo metu neturėjau nei patirties, nei pažįstamų kino industrijoje ir apskritai mažai žinojau apie tai, kas vyksta Lietuvoje. Nepaisant to, aš kažkokiu būdu sužinojau apie WIFT LT (angl. “Women in Film and Television”) bendruomenės susitikimus, kuriuose vis pasirodydavau. Kino profesionalų gretose buvau ir vis dar esu gana nedrąsi, bet labai mėgstu bendrauti ir visada svajojau turėti žmogų, kurio galėčiau paklausti įvairiausių klausimų apie filmų gamybą ir pan. Tad išgirdusi apie mentorystės programą nedvejodama teikiau paraišką. Mentorystės programoje jau buvau dalyvavusi universitete, tad gerai įsivaizdavau, kaip turi vykti mentoriaus ir mokinės bendravimas, ko galima tikėtis iš tokios programos ir pan.

Gailė Garnelytė: Programoje nusprendžiau dalyvauti, nes pradėjau režisuoti dokumentinį filmą. Kadangi iki tol su filmais dirbau tik iš dramaturginės ir scenarijaus rašymo pusės, norėjosi įgyti kitokios patirties – sužinoti, kaip reikia vystyti tokį projektą, kas svarbu pateikiant paraišką, norėjau gauti įžvalgų iš prodiuserinės filmo vystymo pusės bei sužinoti, kokie žingsniai yra svarbiausi. Ši filmų patirtis man buvo nepažįstama, skirtinga nuo scenarijaus rašymo patirties, kurią turėjau, todėl norėjau konsultacijų.

Gailė Garnelytė

Gailė Garnelytė

Ar atsimenate, koks buvo įsimintiniausias patarimas, susitikimas ar įžvalga?

Agnė: Turbūt įsimintiniausias pokalbis buvo tas, kuomet savo mentoriui prodiuseriui Lukui Trimoniui papasakojau apie būsimo filmo idėją ir jis padrąsino mane jos imtis bei paaiškino, ką toliau turėčiau daryti. Luko padrąsinimu pasitikėjau, nes man jis neatrodė kaip žmogus veltui švaistantis pagyrimus. Žinojau, kad jei mąstau ne realistiškai, jis man tai pasakytų.

Gailė: Man yra įsimintinas visas bendravimas su mentore Živile Gallego, nes jame daug nuoširdumo ir gražaus žmogiško ryšio, ko labai svarbu neprarasti dirbant kiekvienoje srityje. Tai, manau, Živilės nuoširdumas ir mūsų greitai atrasta bendrystė, ir buvo įsimintiniausias dalykas programos metu.

Ar galėtumėte įvardinti, kokias profesines ir asmenines savybes pavyko įgauti ar sustiprinti šioje mentorystės programoje?

Agnė: Manau, po šios programos aš labiau pasitikiu savimi, nes esu ramesnė, žinodama, kad iškilus klausimui, aš žinosiu į ką kreiptis ir iš ko sulaukti patarimo. Mentorystė man padėjo sužinoti daugiau apie filmų gamybos eigą ir nuo ko viską pradėti. Po mentoriaus Luko  Trimonio padrąsinimo ir konsultacijų pasiryžau teikti paraišką Lietuvos kino centro stipendijai scenarijaus rašymui ir temos tyrimui gauti, ji buvo sėkminga ir šiuo metu sistemingai dirbu ties galimu ateities projektu. Taip pat susipažinau su keliais kitais programos dalyviais, kurie, manau, prireikus pagalbos, tikrai atsakytų į iškilusius klausimus apie filmų kūrimą ir panašius dalykus.

Gailė: Po šios programos įgavau daug naujos patirties, sužinojau, kas yra svarbu vystant dokumentinio kino projektą kiekviename jo etape ir gavau palaikymo nesustoti.

Živile, ar galėtumėte įvardinti, kokias jūs, kaip mentorė, naujas savybes atradote šioje programoje?

Živilė Gallego: Supratau, kad norint tapti mentore, nebūtina viską žinoti. Tai yra lygiaverčiai mainai, kai mentorius dalinasi savo patirtimi ir kelia sau tuos klausimus, kuriuos užduoda ugdytinis. Taip susiklostė, kad mano ugdytine tapo scenaristė Gailė Garnelytė, todėl mano patarimai tikrai buvo ne apie rašymo stiliaus subtilybes, nes čia ji pati turėtų daugiau patirties, o būtent apie filmų gamybą ir naujas idėjas. Iš jaunesnės kartos galima išmokti atvirumo pokyčiams ir savęs išbandymo kitame amplua. Taigi mentorystė man atvėrė galimybę labiau įsigilinti į savo poreikius ir paskatino išsikelti sau naujus iššūkius.

Kaip manote, kas yra svarbu tarpusavio mentoriaus ir ugdytinės bendravime, jog programa duotų kuo daugiau naudos abiem pusėms?

Živilė: Manau, kad svarbu rasti teisingą santykį, kuriame abu dalyviai gali keistis savo patirtimis. Klaidinga yra manyti, kad šiuose santykiuose savo patirtimi dalinasi tik mentoriai. Taip, jis galbūt turi daugiau patirties ir yra nuėjęs ilgesnį profesinį kelią, bet jis tikrai neturės atsakymų į visus klausimus, nors stengsis padėti juos rasti. Svarbu, kad abiejų tikslai ir lūkesčiai būtų panašūs.

Živilė ir Gailė

Živilė ir Gailė

Gal galite papasakoti su kokiu projektu šiuo metu dirbate? Galbūt jo įgyvendinimui turėjo įtakos dalyvavimas šioje programoje?

Agnė: Kaip ir minėjau aukščiau, neseniai gavau stipendiją scenarijaus kūrimui ir temos tyrimui, todėl tikiuosi, kad tai išaugs į naują mano ir Alexander Belinski filmą. Lukas buvo vienas pirmųjų žmonių, kuriam papasakojau apie šią filmo idėją, taip pat prie konsultacijų prisidėjo ir šiame projekte sutikta prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė. Dėl to tikrai jaučiuosi skolinga mentorystės programai.

Gailė: Šiuo metu toliau dirbu su dokumentiniu filmu, dėl kurio nusprendžiau dalyvauti mentorystės programoje. Su Živile bendravimas nenutrūko, atrodo, kuo toliau, tuo labiau turime bendrų projektų ir idėjų, galime įkvėpti ir palaikyti viena kitą. Prisijungiau prie dar kelių Živilės prodiusuojamų projektų ir tuo labai džiaugiuosi.

Živilė: Šiuo metu prodiusuoju kelis vaidybinius filmus, šiais metais yra numatomi Inesos Kurklietytės filmo vaikams „Drugelio širdis“ ir Austėjos Urbaitės filmo „Šeima“ filmavimo darbai. Taip pat prodiusuoju dokumentinį filmą „Mūza“, kurį režisuoja Agnė Marcinkevičiūtė. Vystau kelių naujų dokumentinių ir vaidybinių filmų idėjas bei toliau ketinu organizuoti renginį „Knyga+Kinas“, kuris pirmą kartą įvyko šiais metais Vilniaus knygų mugės metu. Įdomu tai, kad būtent mano ugdytinė Gailė Garnelytė mane paskatino daugiau išnaudoti savo kūrybines mintis ir mes toliau tęsiame bendradarbiavimą ties naujais projektais.

Jeigu galėtumėte duoti patarimą naujos programos dalyvėms ar neapsisprendusioms dalyvauti kino ir televizijos industrijoje dirbančioms moterims, koks jis būtų?

Agnė: Programoje patariau dalyvauti visoms savo draugėms, kurios domisi filmų sritimi, o mano partneris jau laukia, kol tokia programa atsiras ir vyrams. Bendravimas individualiai yra neįkainojama patirtis, nes susirinkę žmonės yra atviri ir galima nebijoti klausti pačių „kvailiausių“ klausimų. Į programą aš žvelgiau neturėdama jokių užmačių būti pastebėtai, todėl, manau, man toks požiūris padėjo pasiimti kiek galima daugiau. Labai aiškiai nusibrėžiau šią liniją savo galvoje ir tai man padėjo atsipalaiduoti. Žinoma, puiku, jei bendravimas perauga ir į profesinį bendradarbiavimą, bet, manau, pirminis tikslas turėtų būti žinių apsikeitimas. Tai pat prieš susitinkant su mentoriumi patarčiau susigalvoti klausimų bei turėti konkretų projektą, ties kuriuo dirbate ar norite pradėti. Manau, lengviau mokytis, kai nagrinėjami realūs pavyzdžiai.

Gailė: Žinoma, siūlyčiau bandyti dalyvauti, nes nieko neprarasite, o programa gali atnešti labai netikėtų dalykų ir naujų pasiūlymų ar kontaktų, kurių gal net nesitikėsite prieš dalyvaudamos programoje. Aš gavau naujų darbo pasiūlymų iš programoje dalyvavusių mentorių ir, žinoma, daug patarimų dėl dokumentinio filmo projekto.

Živilė: Tai be abejo yra viena iš įdomesnių gyvenimo patirčių, kuri praturtina visomis prasmėmis. Šioje programoje mokosi ir auga visi – tiek mentorės, tiek ugdytinės.

Paraiškas mentorystės programai galima teikti iki kovo 8 dienos. Dalyvauti programoje yra kviečiamos moterys iš skirtingų kino ir televizijos industrijų, kurios siekia tęsti karjerą, nori pagilinti profesines žinias bei yra motyvuotos mokytis iš patyrusių savo srities žinovų.

Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:




*



Reklama
DNO Records