Nuotraukos – galerijos (AV17) archyvo © Mindaugas Šnipas, Liekana, 2009
Rugsėjo pradžioje Vilniaus galerijoje (AV17) atveriama personalinė Mindaugo Šnipo paroda „Skulptūros“. Tai ne vien menininko naujų darbų pristatymas – tai ilgos kūrybinės kelionės, prasidėjusios dar XX a. pabaigoje, tęsinys. Paroda veiks iki spalio 9 dienos Totorių gatvėje, pačioje sostinės širdyje.
Iš bronzos į medį
Mindaugas Šnipas (g. 1960) jau kelis dešimtmečius priklauso Lietuvos skulptūros laukui. 1984 m. baigęs Vilniaus dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija), jis ilgai dirbo su bronza – medžiaga, kuri tuo metu simbolizavo stabilumą, formaliąją mokyklą ir vyresniųjų kolegų įtaką. Ankstyvieji kūriniai pasižymėjo kameriniu formatu, monumentalumu mažoje erdvėje, tauriosios medžiagos rimtimi.
Laikui bėgant Šnipo darbai įgavo kitokio tūrio, formos kito, o šalia bronzos atsirado akmuo ir medis. Pastarasis tapo jo savito stiliaus pagrindu. Grubi faktūra, sendintos plokštumos, tašytos detalės liudija archajišką, bet kartu šiuolaikiškai interpretuotą lietuvišką tradiciją.
Skulptūros kaip paradoksai
Šnipo kūriniai dažnai atrodo atpažįstami, tarsi kasdieniai objektai, tačiau jų funkcija išnyksta, prasmė pasislepia už formos. Medžio skulptūros balansuoja tarp realybės ir meno, tarp to, ką atpažįstame, ir to, kas pasilieka neapibrėžta.
Menininkas jungia rastus objektus su skulptūriniais elementais. Šis derinys gimdo paradoksą: kasdienis tampa estetiniu, funkcija praranda reikšmę, o objektas virsta meditaciniu ženklu. Asociacijos, formalios kalbos paradoksai, erdvės tyrinėjimas – visa tai įtraukia žiūrovą į tylų prasmės konstravimo procesą.
Parodoje „Skulptūros“ eksponuojami ir nauji, ir ankstesni darbai. Tai leidžia pamatyti nuoseklų autoriaus kelią – nuo idėjų apie laiko kaitą ir realybės suvokimą iki klausimų apie ribą tarp meno ir nemeno.
Mindaugas Šnipas, Įnagiai, 1999
Mindaugas Šnipas, Sustingęs snapas, 1996
Menininkas ir pedagogas
Šnipas ne tik kuria, bet ir formuoja naujas kartas. Nuo 1986 m. jis dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose, personalinėse bei grupinėse parodose. 1987–1989 ir 1997–2012 m. dėstė Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, o nuo 1989 m. yra Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
Pedagoginė patirtis tęsėsi ir už Lietuvos ribų – 1993–1995 m. Holbæk aukštesniojoje menų mokykloje Danijoje, 1996 m. Lahti dizaino institute Suomijoje. Greta kūrybos menininkas dirba monumentaliosios užsakomosios skulptūros srityje.
Šnipo darbų galima rasti ne tik Lietuvos dailės muziejuje, bet ir Raumos kultūros tarybos kolekcijoje Suomijoje, taip pat privačiuose rinkiniuose JAV, Australijoje, Vengrijoje, Danijoje, Lietuvoje.
Mindaugas Šnipas, Niekis, 1993
Paroda – kaip meditacija
Apsilankymas parodoje tampa daugiau nei vien estetiniu patyrimu. Grubi medžio faktūra, tarsi nerežisuota estetika, verčia sustoti ir klausytis formų. Skulptūros kalba apie laiko tėkmę, tikrovės sluoksnius, žmogaus santykį su aplinka ir savimi.
Mindaugo Šnipo kūryba išlaiko lietuviškos medinės skulptūros tradicijos tęstinumą, tačiau kartu ją išplečia, kurdama paradoksalų santykį tarp paprastumo ir sudėtingų egzistencinių klausimų.
