Svarbiausi dešimtmečio mados posūkiai pagal style.com

Nuotrauka: etoday.ru

1999: Helmut Lang žengia žingsnį

Nuotrauka: flickr.com

Nors šie metai pagal chronologiją ir nepakliūna į aptariamą laiko atkarpą, keturių matmenų mados visata amžiams pasikeitė po Helmut Lang sprendimo perkelti savo Niujorko pasirodymą, aplenkiant Europos madų savaites 1999-ųjų pavasarį. Įžūlus individualistas? Neilgam – visa Amerikos mada netrukus pasekė jo pavyzdžiu, ir, besibaigiant dešimtmečiui, Niujorkas, sužibėjęs kaip naujų talentų šaltinis, atsikratė nurašyto ir neoriginalaus miesto etiketės.

2002: marškinėlių išpopuliarėjimas

Nuotrauka: style.com

Kaip paskutinysis dešimtmetis buvo skirtas džinsams, taip kiek vėliau mus užkariavo dar šis tas – paprasčiausias medvilnės pluoštas. Dėl gausybės privalumų jis buvo kilstelėtas iš prastuomenės audinio statuso: pagerinta medžiagos gamyba, nesudėtingas kirpimas, ir, svarbiausia, visiems prieinama kaina. Puikūs pavyzdžiai – vingiuotos Rick Owen klostės marškinėliams iš džersio, gilios American Apparel V iškirptės, ir Alexander Wang linija, pavadinta – kaip gi kitaip – T. Beje, Wang‘as – ne tik dizaineris, bet ir klientas: be marškinėlių jį išvysite labai retai.

2004: prasideda elitinių ir ne tokių žymių dizainerių bendradarbiavimas

Nuotrauka: lavishchannel.com

Kai po bendro Karl Lagerfield ir H&M dueto gimusi kolekcija buvo išgraibstyta nepraėjus nė dienai, prekybininkai ir dizaineriai susiprato, kad tai abipusiškai naudingas dalykas. Švedų greitosios mados gigantas toliau aktyviai veikė – su Stella McCartney, Alber Elbaz… Mados taikinys buvo nukreiptas toliau: prisiviliotos Proenza Schouler simpatijos, o Uniglo net atkalbėjo Jil Sander nuo atsistatydinimo. Daugiau jums nebereikia šešiaženklio atlyginimo, kad įsigytumėte dizainerių kurtos mantos – na, tik stiprios rankos, kad ištrauktumėt tą (pagaliau) nebrangią svajonę savo pirkimo kompanionėms tiesiai iš po nosies.

2005: įžymybių kūryba užgrobia takus

Nuotrauka: hollywoodcrush.mtv.com

Viskas prasidėjo taip nekaltai – 2003-iaisiais pasirodžius Gwen Stefani L.A.M.B. linijai (tiesa, ant podiumų ji pasirodė tik 2005-ais). Laiku šoktelkime iki 2011-ųjų pavasario kolekcijos, kur Jessica Simpson Niujorko mados savaitėje pristato savo džinsų kolekciją. O kur dar tas nepamirštamas Jennifer Lopez debiutas 2005-aisiais su Sweetface ir 56 naujais įvaizdžiais…

2006: visuotinis Sartorialist

Nuotrauka: mega-magazine.com

Prieš kurį laiką visi būtų vengę vyro, stabdančio gatvėje ir besistengiančio jus nufotografuoti. Tai, žinoma, buvo era prieš The Sartorialist. 2005-aisiais Scott Schuman ėmė medžioti stilingus praeivius, skubančius Niujorko šaligatviais, ir sutiktųjų nuotraukas skelbti savo bloge; po metų men.style.com bei style.com išsiuntė jį į Europą, kad šis dokumentuotų tai, kas lieka už podiumų šviesų. Šiandien tokie gatvės stiliaus gaudytojai kaip Schuman, Garance Doré, ar Tommy Ton turi neginčijamą įtaką žmonių aprangai. Bene tokią pačią, kaip ir patys dizaineriai.

2006: priešakyje – nesutarimai!

Nuotrauka: outsapop.com

Kai Luisel Ramos mirė nuo širdies smūgio per Montevideo mados savaitę 2006-aisiais, ji svėrė mažiau nei 100 svarų (apie 45 kg) ir, kaip teigiama, tomis dienomis nė nevalgė. Šios urugvajiečių manekenės mirtis įplieskė tarptautinį ginčą dėl mados industrijos teikiamos pirmenybės grėsmingai liesiems modeliams. Ir nors apvalesnių formų modeliai kaip, pavyzdžiui, Crystal Renn, vėliau ir sulaukė dėmesio, jie iki šiol tebeliko išimtis.

2007: mados ženklai atranda Rytus

Nuotrauka: models.com

Kinijos BVP kilo pakankamu tempu, kad apsuktų prekybininkų galvas. 1998 Armani, atidaręs parduotuvę Pekine, pirmavo; po dešimtmečio visa mados šutvė jau buvo įsikūrusi aplinkui. Po dešimt milijonų dolerių atsiėjusio ekstravagantiško Fendi pasirodymo 2007-aisiais, dalyviai kaip Kate Bosworth erzinosi, jog greičiau jau modeliai nuvers Didžiąją kinų sieną, kaukšėdami savo baisiai aukštais kulnais, nei apims visuotinė baimė, jog suklups Kinijos ekonomika.

2008: nejaugi ateities mada yra mados ateitis?

Nuotrauka: inhabitat.com

Štai ir nepatogi tiesa: mada – tokia pat nusikalstama ir baustina industrija, kaip ir bet kuri kita, jei tik kalbos pasisuka apie neigiamą ir žalingą poveikį aplinkai. Kai kurie žalieji kariai, kaip Julie Gilhart iš Niujorko Barney‘s, propagavo ekologiškas mados linijas dar tuomet, kai tai nebuvo tapę visuotinai šaunu ir populiaru. 2008-aisiais Gilhart su bendrove iškėlė šią problemą į didesnę sceną suorganizavusi Pasižadėjimų Žemei ateities mados renginį, o prie jos prisidėjo tokie dizaineriai kaip Narciso Rodriguez, Calvin Klein bei Martin Margiela.

2008: Didžioji kainų kryčių panika.

Nuotrauka: stylewatchcom.wordpress.com

Tai buvo išpardavimai, nuvilniję per visą pasaulį – tokių radikalių varžytynių, kaip 2008-09 metų žiemą, prabangos prekių parduotuvės nesiūlė nuo pat prasčiausių laikų – Didžiosios depresijos Amerikoje. Nuolaidos įgavo neįtikėtiną pagreitį – domino efekto greičiu prekybos centrai vis greičiau kapojo kainas, besirungdami tarpusavyje, o einant apleistomis ir ištuštėjusiomis parduotuvių salėmis, galėjai tiesiog justi artėjančios recesijos ženklus.

2010: Alexander McQueen mirtis

Nuotrauka: fashionandotherstuff.com

Niujorko mados savaitė buvo vos tik prasidėjusi, kai vasario vienuoliktosios rytą pasirodė siaubinga žinia: dizaineris nutraukė savo gyvybę. Jo prekinio ženklo valdytojo pareigas iškart perėmė Sarah Burton, ilgalaikė darbuotoja bei dešinė dizainerio ranka. Žinoma, visuomenės širdgėla pasirodė tokia, jog visiems buvo aišku, kad McQueen – nepakeičiamas dizaineris. Vienintelė paguoda, anot Tim Blanks, – tai jo darbas, kurio galia bei energija niekad neišblės.

Tau turėtų patikti:

Natalia Vodianova pagal Glen Luchford

 

2010-ųjų pavasaris ir vasara pagal Viktor & Rolf

 

Roberto Cavalli mados namai švenčia savo 40-metį sukurdami naują logotipą!

 

“Barbimanija” mados pasaulyje