Menu
 
 

Švietimo architektūra

2017 12 05  20:39  |  Aktualijos

Architektūros fondas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetu 2015 m. surengė pirmąjį paskaitų ciklą, skirtą švietimo architektūros kūrimo problemoms spręsti. Šio ciklo metu, penki pranešėjai iš Olandijos, Vokietijos, Jungtinės karalystės, Italijos ir Belgijos pasidalino savo patirtimi, pasiekimais ir formuojant ir pertvarkant mokymosi erdves.

Švietimo architektūra

Iliustracija – Aurimo Gaižausko ©

Šis paskaitų ciklas paskatinto senųjų demokratijų patirties studijas ir plačias skirtingų sričių specialistų diskusijas: architektūros, švietimo ir viešojo administravimo specialistų, atsakingų už mokymosi erdvių kūrimą ir transformacijas, taip pat neabejingų bendruomenių atstovų. Daug dėmesio buvo skirta architektūros ir mokymosi paradigmų suderinamumui bei jų kaitai.

Tęsdami pradėtą diskusiją švietimo architektūros pokyčių klausimais, naujasis Architektūros [pokalbių] fondo 22-asis paskaitų ciklas sieks plačiau aptarti valstybės, miesto, mokyklos bendruomenės bei asmeninio dalyvavimo įtaką ir vaidmenį puoselėjant. Bendrąją ugdymo sistemą ir naują erdvinę kokybę

Gruodžio 6d. (trečiadienį) ciklas prasidės Sun–Young Rieh paskaita „Mokykla kaip socialinė infrastruktūra. Pašnekovė – architektė, architektūros tyrėja, dėstanti Seulo universitete, o šiuo metu Delfto Technikos universitete. Paskaitos metu daug dėmesio bus skiriama pradinėms mokykloms, kurios vis labiau tampa ypatingomis vietomis bendruomenės gyvenime todėl švietimo erdvėse kuriamos inovacijos turėtų būti pasirengusios užtikrinti nuolat besikeičiančius visuomenės poreikius.

Sausio 11d. (ketvirtadienį) – pokalbių ciklą pratęs olandų architekto, Delfto Technikos universiteto dėstytojo Wessel de Jonge paskaita – „Edukacinių pastatų architektūros tęstinumas ir kaita“. Joje bus akcentuojama, ryšio tarp dviejų sričių: pakartotinio panaudojimo ir nekilnojamo turto plėtros svarba. Architektas mano kad paveldo restauracijai, atkūrimui turėtų būti skirtas reikšmingos alternatyvos vaidmuo, leidžiančios spręsti funkcionalios erdvės ir vartotojų poreikius rinkoje, o ne tik siekti išsaugoti jo kultūrines architektūrines vertes.

Sausio 19d. (penktadienį) trečiąją paskaitą „Naujos švietimo koncepcijos ir mokyklos pastatas“ skaitys Šveicarijos istorikas ir architektūros kritikas Daniel Kurz. Jis pristatys naujus ir rekonstruotus mokyklų pavyzdžius iš Šveicarijos, Vokietijos ir Skandinavijos šalių, atskleis kaip daugelis individualaus mokymosi koncepcijų, taip pat kaip ir noras dirbti skirtingų dydžių ir sudėties grupėse, paskatino keisti per pastaruosius dešimt metų nusistovėjusią „vieno aukšto plano“ koncepciją.

Sausio 25d. (ketvirtadienį) norvegė architektūros tyrėja Cecilie Andersson skaitys paskaitą tema – „Būsto pasirinkimas arba kaip derėtis dėl galimybių“. Šis pokalbis apžvelgs švietimo galimybes, atsiradusias nagrinėjant seną, šalia jūros esančią gamyklą, ir iniciatyvas, žaismingai laviruojant ir paisant taisyklių ar apribojimų, susiduriant su sunkumais ir atlaikant atsiradusias įtampas. Tokioje situacijoje nuolat kyla klausimas, kaip toli galima nukrypti ieškant geriausio kelio mokyklai, ir atrasti tai, kas netelpa į institucinius rėmus.

Vasario 1d. (ketvirtadienį) paskutinioji ciklo paskaita – edukalogijos istorikės Catherine Burke iš Jungtinės Karalystės. Paskaitoje „Vieta leidžianti džiaugtis mažais dalykais ir demokratišku gyvenimu“ bus nagrinėjamos kelios pagrindinės tarptautinės poveikio kryptys, dariusios įtaką kuriant modernią pokario mokyklą. Taip pat, bus analizuojama išskirtinė Crow Island mokyklos, JAV įtaka Europos mokyklų architektūrai ir švietimui.

Vasario 8d. (ketvirtadienį) – Architektūros [aktualijų] fondo paskaita, artima 22-ajam pokalbių ciklui, kurią skaitys Nathalie Denizot iš Prancūzijos. Pranešimo „Spalvų įtaka mokymosi aplinkai“ tikslas – supažindinti su įkvepiančiomis spalvų asociacijomis, atitinkančiomis naudotojų poreikius mokymosi aplinkoje. Bus pristatoma studija atlikta europiniame kontekste, remiantis bendradarbiavimu, ir atsižvelgiant į skirtingo amžiaus vaikų raidos etapus bei į tai, kaip vaikai, paaugliai bei jauni žmonės sąveikauja su aplinka.

Griežtai draudžiama „SwO magazine“ paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © SwO.lt

Komentuok:




*



Reklama
DNO