Menu
 
 

Gyvenimas su „charakteriu“ ir laisvė būti netobulam

2015 09 04  22:36  |  Aktualijos

Reklama SwO Live Feed

Kadras iš filmo GIMME SHELTER

Kadras iš filmo GIMME SHELTER

Kai Robertas JosephasFlaherty beveik prieš šimtmetį sukūrė pirmąjį dokumentinį filmą „Nanukas iš Šiaurės“, terminas dokumentika dar neegzistavo. Eskimų gyvenimo tyrinėtojas ir žvalgytojas tiesiog bandė užfiksuoti gyvenimą Šiaurėje tokį, koks jis yra, ir sukurti eskimų kasdienybės įrašą. Jis negalėjo nė numanyti, kad XXI amžiuje tokius įrašus galės kurti kiekvienas, o mūsų gyvenimas bus nuolat apsuptas judančių vaizdų.

Kodėl mes taip veržiamės fiksuoti savo kasdienybę? Tai tik pramoga? O gal gyvenimo stebėjimo būdas? Ką šie vaizdai, trumpos kasdienybės atplaišos, sako apie mus? Kada jie įdomūs ir paveikūs? Kada jie tik buitinis vaizdo įrašas, o kada jau kinas? Tai tik keli klausimai, kuriuos šiemet kelia Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

Kadras iš filmo CASA BLANCA

Kadras iš filmo CASA BLANCA

„Šiemet su YouTube vaizdeliais eksperimentuosime ir mes. Juos leisime prieš festivalio filmus: norime, kad eidami greta jie išryškintų tikrąjį savo charakterį – gyvenimo autentiką be dramaturgijos, filosofijos, apibendrinimo, poteksčių. Kartu su žiūrovais dar kartą apmąstysime, kas yra kino režisūra“, – sako Vilma Levickaitė, festivalį rengiančio „Skalvijos“ kino centro vadovė.

Kelios dešimtys rinktinių dokumentinių pasakojimų lauks rugsėjo 17-27 d. „Skalvijos“ kino centre ir kino teatre „Pasaka“. Pirmą kartą festivalis lankysis uostamiestyje – spalio 2-4 d. jis vyks Klaipėdos kultūros fabrike.

Siužetai, pranokstantys lakiausią vaizduotę

Pagrindinės festivalio programos branduolį sudaro festivaliuose laurus skynę ir žiūrovų simpatijas pelnę filmai. Vienas jų – „Sundance“ festivalyje pagrindiniu prizu įvertinta „Vilkų gauja“: klaustrofobiškas pasakojimas apie šeimą, kurios vaikai 17 metų praleido be jokio kontakto su išoriniu pasauliu.

Kadras iš filmo IRIS

Kadras iš filmo IRIS

Pasak festivalio rengėjų, dokumentinis kinas moka subtiliai praverti duris į vidinį žmogaus pasaulį. Jautriai ir išmintingai tai daro festivalyje apsilankysiančios Tamaros Dondurey filmas „21 diena“, santūriai ir pagarbiai į filmo herojus žvelgia režisierė pasakojime „Casa Blanca“. Jų temos – žmogiškas orumas, meilė žmonėms ir gyvenimui. Dramatišką dainininkės Amy Winehouse portretą „Amy“ sukūrė Asifo Kapadia, atkūręs jos gyvenimo istoriją iš šimtų buitine kamera ir telefonu nufilmuotų įrašų.

Tačiau filmuose lieka erdvės ir vaizduotei. Hipnotizuoja vakariniai jūrų peizažai, didingai praplaukia laivai milžinai, atsklinda aistringi pasakojimai apie laisvę, ilgesį ir meilę – jie skirti jūreiviams, kurių krantuose laukia moterys, buvusios prostitutės. Tai vaizduotę žadinančios scenos iš dokumentinio esė „Egzotika, erotika ir t.t.“

Filmai be dekoracijų

Kasmet dokumentinio kino meistrus pristatanti festivalio retrospektyva šiemet supažindins su amerikiečiais Albertu ir Davidu Mayslesais. Dokumentinio kino klasikai pagarsėjo kaip tiesioginio kino (direct cinema) pradininkai. Esminis jų principas – leisti istorijai rutuliotis savaime, tyliai ir kantriai stebint pasakojimo herojus, o ne bandant inscenizuoti ar provokuoti realybę.

Broliai Maysles – kūrėjai, kurie geba papasakoti daugiau nei vien tik atskiro žmogaus istoriją: jie perteikia laiko dvasią, užčiuopia visuomenės virsmus, epochos išskirtinumus. Tai išryškėjo jau pirmajame A. Maysles filme „Psichiatrija Rusijoje“ (1955), kurį jis sukūrė apkeliavęs Rusiją motociklu.

Kadras iš filmo BABANINIAI BLYNAI IR LIPNŪS RYŽIAI

Kadras iš filmo BABANINIAI BLYNAI IR LIPNŪS RYŽIAI

Maysles kino herojai – ryškios asmenybės: nuo legendinio aktoriaus Merlono Brando (Susipažinkite su Merlonu Brando, 1966), vidinį konfliktą išgyvenančio prekeivio Biblija (Prekeivis, 1968), gastrolėse šėlstančių „Rolling Stones“ (Gimme Shelter, 1970), aukštuomenės gyvenimą pamynusių Kennedy Onassis giminaičių (Pilkieji sodai, 1976) iki bet kokia kaina savo viziją siekiančių įgyvendinti menininkų (Besidriekianti tvora, 1978 m.) ar mados įkonos Iris Apfel (Iris, 2014).

Unikali holokausto patirtis su „Šoa“

Specialioji festivalio programa „Šoa“ šiemet gvildens nacizmo „palikimo“ klausimus. Nusikaltimai prieš žmoniją, jų pripažinimo, atsakomybės klausimai, iš kartos į kartą perduodamas kaltės jausmas neleidžia ramiai gyventi daugeliui žmonių.

Kino kūrėjai taip pat ieško atsakymų: vieni rengia nacių palikuonių akistatą su jų tėvų nusikaltimais (Mano nacistinis palikimas), kiti tyrinėja išlikusius Himlerio, vieno iš svarbiausių nacių, laiškus (Dorasis), dar kiti gilinasi į tai, kaip mokslinis bandymas sukurti tobulą žmogų virto nacių ideologijos įrankiu (Eugeninė sąmonė).

Svarbiausias programos filmas – dvylika metų kurtas Claude’o Lanzmanno „Šoa“(„Shoah“,1985).  9,5 val. trukmės pasakojimas prikelia tai, kas istorijos puslapiuose vis dažniau įvardijama sausa statistika.

Kadras iš filmo SUSIPAŽINKITE SU MERLONU BRANDO

Kadras iš filmo SUSIPAŽINKITE SU MERLONU BRANDO

Specialūs seansai

Vienetiniai festivalio seansai bus skirti išskirtinėms Lietuvos kino ir teatro asmenybėms.

Kartu su „Sirenų klubu“ bus pristatytos dvi lietuviško kino premjeros. Tai Audronio Liugos filmas „Eimuntas Nekrošius: nutolinti horizontą“, įkūnijantis  asmenišką autoriaus požiūrį į teatro režisieriaus kūrybos procesą, ir Miko Žukausko pasakojimas „Trikampiui pakilus: Krystian Lupa stato ,,Didvyrių aikštę“,sugrąžinantis įžymaus lenkų režisieriaus repeticijas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Prieš porą metų festivalį atvėręs režisieriaus Roberto Verbos dokumentinis filmas „Šimtamečių godos“ (1969) vėl sugrįš į festivalio ekraną. Tik šį kartą su filme nepanaudota, neseniai archyvų saugyklose „Meno avilio“ atrasta medžiaga (Kino „liekanos“: sugrąžinta istorija).

Geriausi pastarųjų metų estų, latvių ir lietuvių darbai lauks konkursinėje Baltijos šalių programoje.

Susipažinti su festivalio programa rengėjai kviečia www.vdff.lt

Griežtai draudžiama SwO magazine paskelbta informaciją panaudoti kitose interneto tinklalapiuose, visuomenės informavimo priemonėse bei platinti kuriuo nors pavidalu be raštiško sutikimo. Dėl informacijos naudojimo kreipkitės el. paštu į SwO.lt redakciją - redakcija@swo.lt. © Swo.lt

Komentuok:




*



Reklama
Yaska Art
Eddies Antique Bazaar - Vintage Store in Vilnius