Nuotrauka – Emilijos Vinžanovaitės (c)
Liucija Vaicenavičiūtė – arba tiesiog Liucė – yra ta reta menininkė, kuri drąsiai žengia per ribas: tarp mokslo ir meno, tarp akademinio pasaulio ir scenos, tarp praeities garsų ir šiuolaikinių tekstūrų. Šiemet ji baigė neuromokslų magistrą Kembridžo universitete, buvo pakviesta dainuoti BBC, o jos jautriai atlikta lietuvių liaudies daina „Už ežero ugnys dega“ – jau skambėjo šimtus tūkstančių kartų.
Ir vis dėlto ryškiausia jos šių metų naujiena – debiutinis albumas „Šviesi naktis“, kurį Liucė ne tik įrašė, bet ir užaugino tarsi asmeninę istoriją.
„Šis albumas yra apie sunkius patyrimus, kurie tampa motyvacija, suteikiančia jėgų drąsiai eiti pirmyn ir skleisti šviesą ten, kur buvo tamsa“, – sako ji.
Liucės archyvo (c)
Muzika kaip šviesos ritualas
„Šviesi naktis“ skamba ne garsiai, bet giliai. Jame persipina folkloro įtaka, šiuolaikinės aranžuotės ir intymus Liucės vokalas. Tai muzika, kuri labiau išklauso nei demonstruoja, labiau apgaubia nei stulbina. Tai albumas, kuris nekalba apie šviesą – jis ją kuria. Kiekviena daina – tarsi švelnus prisilietimas, leidžiantis klausytojui pailsėti, įsižiūrėti į save, išgirsti tai, kas dažnai nutylima.
Skambesys melodingas, bet ne banalus, tekstai – jautrūs, bet ne saldūs. „Šviesi naktis“ – tai muzikinė terapija, bet be pretenzijos į gydymą. Tai – eremitas moderniame mieste, pasakojantis apie vidinius virsmus paprastais, bet gyvais žodžiais.
Albumo įrašai truko daugiau nei trejus metus – tai kruopštus, lėtas, bet sąmoningas procesas, kuriame dalyvavo ir artimiausi Liucės bendražygiai: broliai Andrius ir Julius Vaicenavičiai, su kuriais atlikėja kūrė garso pasaulį.
Albumo premjera – teatre
Švęsdama šį kūrybos etapą, Liucė kviečia į albumo pristatymo koncertus. Tačiau tai nebus įprasti koncertai – ji renkasi teatro erdves, kur klausytojas galės pasijusti ne žiūrovu, o bendrakeleiviu.
„Šių mūsų susibūrimų ypač laukiu – prie manęs prisijungs nuostabus ansamblis. Kiekvienas garsas, kiekviena detalė bus kviečianti suklusti. Kaip visad, pažadu betarpišką atmosferą, kur klausytojai jausis jaukiai atėję ar po vieną, ar draugų būryje“, – sako Liucė.
Vilniuje koncertas vyks birželio 7 d. VU Teatro salėje, o Kaune – birželio 8 d., Kauno valstybiniame lėlių teatre. Ant scenos kartu su Liucės balsu skambės Julius Vaicenavičius – būgnai, lumzdelis; Audrius Vaicenavičius – gitara, klavišai; Ainius Dulaitis – bosinė gitara.
Bilietus galima įsigyti per bilietai(lt) – ir nors tai bus muzikos vakarai, kvietimas labiau primena ritualinį susibūrimą. Kaip liaudies dainos vakarais – tik šiandien, su kitomis priemonėmis.
Lietuvių liaudies dainos Liucės kūryboje skamba ne kaip stilistinė citata, o kaip gyva, kvėpuojanti medžiaga. Ji nesiekia rekonstruoti praeities – ji leidžia jai kalbėti dabartyje. Ir galbūt todėl jos muzika skamba ne kaip bandymas būti kažkuo, bet kaip buvimas savimi.
